Ar pasitvirtins Bill Gates prognozės? Kas darosi su popierinėmis ir skaitmeninėmis knygomis, kodėl išleidus nemokamas elektronines knygas sulaukė prašymo paspartinti tradicinių knygų spausdinimą?

Tačiau knygų leidėjai ir pardavėjai neskuba daryti tokių skubotų prognozių. Net ir daugumai didžiųjų popierinių knygų leidėjų pereinant prie elektroninių versijų, popieriaus ir rašalo taip paprastai atsikratyti nepavyks.

Ne pelno siekianti kompanija „Open Up Resources“ tikėjosi, kad jų išleisti nemokami skaitmeniniai mokymo planai K-12 sulauks didesnio dėmesio, tačiau vietoje to sulaukė pedagogų prašymo paspartinti tradicinių knygų spausdinimą. Ši įmonė visą savo pelną gauna iš tradicinių knygų leidimo, o elektroninės knygos yra platinamos nemokamai. Tad įmonės vadovė Jessica Reid Sliwerski sako, kad tai privertė įmonės darbuotojus krapštyti savo galvas ir klausti, kodėl taip yra.

Patys Gatesai daro prielaidą, kad spausdinti leidiniai išnyks, nes instrukcinės programos pakeis knygas. Savo kasmetiniame laiške Billas Gatesas rašė, kad kai jis buvo užsiminęs apie tokio tipo programinę įrangą ankstesniuose savo laiškuose, tai tebuvo spekuliacijos. Tačiau, anot jo, tokios programinės įrangos jau yra naudojamos tūkstančiuose JAV mokyklų ir darželių.

Žinoma, pažvelgus į statistiką matyti, kad instrukcinės programinės įrangos iš tiesų plinta JAV mokymo įstaigose. Anot Programų ir Pramonės Informacijos asociacijos, tarp 2011 ir 2014 metų, kol dar nebuvo pasirodžiusi K-12 programa, JAV instrukcinėms programoms skiriamos lėšos augo nuo 2,6 iki 3,3 milijardo JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2023 metų ši suma pasieks 4,5 milijardo dolerių.

Anot 2018 metais finansinių paslaugų kompanijos „Macquarie“ išplatinto pranešimo, JAV koledžuose 2015 metais spausdinti leidiniai sudarė 45 procentus visų leidinių, kai metais prieš tai šis rodiklis dar siekė 50 procentų. Skaitmeniniai leidiniai sudarė 29 procentus, tuo tarpu skaitmeninių ir popierinių leidinių mišiniai sudarė 26 procentus.

Ir nors tendencijos krypsta skaitmeninių leidinių naudai, būtų pernelyg anksti sakyti, kad popieriniai leidiniai paseno ir yra nebenaudojami. 2018 metais atlikta koledžo studentų apklausa parodė, kad 75 procentai studentų pirmenybę teikia spausdintiems leidiniams – kadangi juos lengviau skaityti.

31-erių studentė Casey Mullins, kuri nuotoliniu būdu studijuoja verslo administravimą Western Governors universitete, sako, kad ji pirmenybę teikia spausdintai medžiagai. Ji pažymi, kad tam nereikia interneto ryšio ar įkrautos baterijos. Moteris sako, kad nors spausdintos knygos yra šiek tiek brangesnės, jos yra to vertos.

Kompanijos „Chegg“ knygų padalinio viceprezidentas A. J. Goldmanas sako, kad skaitmeninė medžiaga tarp studentų prigyja lėčiau, nei jis prognozavo. Todėl verslininkas sako, kad daugiau prognozuoti neketina. Anot jo, skaitmeninių knygų pramonė jau klydo daugybę kartų – o skaitmeninių knygų rinka plėsis tokiu tempu, kokiu to norės studentai.

Skaitmeninių knygų pramonė jau seniai buvo įsitikinusi, kad kartu su internetu ir nešiojamaisiais kompiuteriais užaugusi studentų karta masiškai ims naudoti skaitmeninius leidinius. Tačiau vienas skaitmeniniams vadovėliams prasimušti trukdantis barjeras yra galimybė nusipirkti naudotą vadovėlį. Pasak „Macquarie“ pranešimo, naudotų popierinių leidinių naudojimas išaugo kartu su „Amazon“ populiarumu – ketvirtadalį kompanijos pardavimų sudaro naudotos prekės.

Kitaip tariant, studentai ne tik sutaupo pinigų pirkdami naudotus popierinius vadovėlius, tačiau dalį sumokėtų lėšų jie gali atgauti perparduodami popierinę knygą. Palyginimui, naudota skaitmeninė knyga rinkoje neturi jokios vertės.

Tuo tarpu naudotos knygos yra tarsi prakeiksmas knygų pardavėjams – mat iš naudotų knygų jie negauna jokio pelno, be to, jos sumažina naujų knygų paklausą. Anot „Macquarie“, į tai knygų leidėjai atsakė padidindami koledžų knygų kainas 6 procentais per metus.

Kompanija „Pearson“ nurodė, kad tikisi 5 procentų knygų aukštesniosioms JAV mokykloms pardavimų kritimo – nepaisant to, kad skaitmeninių leidinių pardavimai auga. Visa tai – dėl naudotų vadovėlių pardavimų.

38 procentus savo pajamų „Pearson“ vis dar gauna iš neskaitmeninių prekių, nors šis rodiklis prieš metus dar buvo 41 proc. Tuo tarpu pajamos iš skaitmeninių prekių augo nuo 32 iki 34 procentų, o elektroninių knygų pardavimų pajamos antrus metus iš eilės augo 20 procentų. Kompanija taip pat investavo į knygų nuomos verslą.

Leidėjai sako, kad perėjimas nuo popierinių prie skaitmeninių leidinių nėra toks paprastas ir greitas, kaip gali pasirodyti. Realybėje tokios kompanijos pardavinėja dalį leidinio skaitmenine, o kitą dalį – popierine versija. Šiuo metu leidėjas „Houghton Mifflin Harcourt“ turi ištisą mišrių skaitmeninių ir popierinių leidinių katalogą.

Kai kuriems studentams, kurie negali leisti sau įsigyti skaitmeninio prietaiso skaitymui – ar mokykloms, kurios neturi lėšų nupirkti prietaisų kiekvienam mokiniui – popieriniai leidiniai vis dar yra pats prieinamiausias būdas mokytis. Net ir pedagogas, esantis didžiausiu skaitmeninių leidinių gerbėju, visuomet turi ir popierinę knygos versiją. Tad geriausia išeitis – turėti abu pasirinkimus.

Mokymosi vadovų kompanijos „Amplify“ vadovas Larry Bergeris sako, kad 2019 metais 75 procentai pajamų iš pagrindinių mokymosi vadovų atkeliavo pardavinėjant abi leidinių versijas. Tokiu atveju yra perkami skaitmeniniai prietaisai, skaitmeninės licencijos bei popieriniai leidiniai – kaip antai mokytojų vadovai ar pratybos.

Tačiau jis sako, kad apygardos yra linkusios labiau pritaikyti skaitmeninius įrankius papildomai medžiagai. L.Bergeris sako, kad jie tiesiog nenori apkrauti mokytojų. Mat pradėdami dirbti skaitmeniniu būdu su papildoma medžiaga, mokytojai tokį mokymo būdą palengva prisijaukina. Kompanija pernai pristatė visiškai skaitmenizuotą mokymosi programą – ir tikisi, kad šiemet iš jos gaunamas pelnas išaugs keturis kartus.

Tuo tarpu popierines knygas labiau mėgstanti studentė C.Mullins mano, kad šie ginčai pereina iš kartos į kartą. Štai jos 2 metų sūnus taip pat perėmė mamos meilę popierinėms knygoms. Anot jos, sūnus mėgsta labiau keliauti link knygų lentynos, nei mėgindamas išsiaiškinti, kaip veikia planšetinis kompiuteris.