Be galo sunki pradžia ir svaiginanti karjera - neeilinis ir mažai kam žinomas Čarlio Čaplino gyvenimas

Beje, garsus aktorius ir po mirties neturėjo ramybės – 1978 m. Šveicarijoje vandalai iškasė ir pagrobė jo palaikus tikėdamiesi, kad našlė sumokės užstatą, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.

Scenoje – nuo penkerių metų

1889-ųjų balandžio 16-oji, Londonas. Operečių atlikėjai Hannah ir dainininkui Charlie vyresniajam gimsta sūnus – Charlie Spenceris Chaplinas, dabar geriau žinomas tiesiog kaip Charlie Chaplinas.

Neįprastos išvaizdos – juodaplaukis garbanius žydromis akimis, talentą demonstravo jau nuo mažų dienų. 1894 m., kai mama dėl ligos prarado balsą, jos vietą užėmė vos penkerių Charlie, nes operečių režisierius pastebėjo jo talentą. Aidinčios ovacijos, mažajam artistui į sceną mėtomi pinigai – tokia Ch. Chaplino kelio į sceną pradžia.

Tačiau viskas nebuvo taip paprasta. Jaunasis Ch. Chaplinas sėkmingai pasirodydavo vietoj mamos, bet ji balso taip ir neatgavo, sveikata ėmė blogėti. Nebegalėdama dainuoti, ji dirbo pavienius darbus. Išlaikyti šeimą padėjo ir Charlie su broliu Sydney – jie pinigų uždirbdavo atlikdami įvairius triukus gatvėje. Tačiau to nepakako, ir Hannah su vaikais galiausiai atsidūrė prieglaudoje.

Deja, problemos nesibaigė. Ch. Chaplino tėvas, taip pat dainininkas, buvo labai populiarus, gastroliavo ne tik Europoje bet ir JAV, bet pradėjo stipriai gerti ir 1901 m., nesulaukęs keturiasdešimties, mirė. Po kelerių metų, vis blogėjant Hannah sveikatai ir jai pradėjus elgtis neprognozuojamai, 12-metis Charlie ją paguldė į psichiatrijos kliniką. Beje, panašus buvo ir močiutės likimas, o vėliau pats Ch. Chaplinas prisipažino labai bijojęs tokioje klinikoje atsidurti ir pats.

12 metų priverstas dirbti, Ch. Chaplinas pirmiau mokyklą lankė atmestinai, vėliau iš viso metė. Dirbant laikraščių pardavėju, gydytojo pasiuntinuku ar atliekant kitus pagalbinius darbus, rašyti ir skaityti Ch. Chaplinui nereikėjo, bet, 13 metų gavęs nuolatinį darbą teatre, aktorius labai bijojo, kad pjesėje „Šerlokas Holmsas“ režisierius jam nelieptų skaityti, o išmokti tekstus jam padėjo kiek raštingesnis vyresnis brolis.

Po pirmojo darbo atlikėjų aplinkos Ch. Chaplinas nepaliko, dirbo tiek pagalbinį darbą įvairiuose teatruose, tiek pats vaidino, pradėjo griežti smuiku, vėliau kelis kartus su trupe gastroliavo JAV (vaidino girtuoklį). Būtent Amerikoje jis ir nusprendė pasilikti, čia jo talentas ir niekur šalyje nematyti preciziški judesiai sužavėjo visus. Ch. Chaplinui buvo pasiūlytas darbas kino studijoje.

Svaiginama karjera ir sudėtingas asmeninis gyvenimas

Tiesa, pirmasis Ch. Chaplino vaidmuo (vaikinas Džonis) kino studijos vadovui nepaliko didžiulio įspūdžio ir aktorių buvo norima atleisti. Tačiau jį užstojo viena ryškiausių šios kino kompanijos žvaigždžių Mabel Normand ir įkalbėjo direktorių Ch. Chaplinui duoti dar vieną galimybę. Netrukus trumpoje 6 min. ir 19 sek. komedijoje pasirodė bene žinomiausias Ch. Chaplino personažas – Valkata.

Šiame nebyliame kine pagrindinis veikėjas Valkata nuolat trukdo operatoriui ir režisieriui, atvažiavusiems įamžinti vaikų automobilių lenktynių. Vis lįsdamas į kadrą, veikėjas sukuria komiškas situacijas. Šiame filme žiūrovai išvysta ir dabar jau žymiąją Ch. Chaplino eiseną, dažną pantomimos spektakliuose. Tiesa, prodiuseris vėl buvo nepatenkintas, bet filmas sulaukė didžiulio publikos ir kino kritikų susižavėjimo, tad galiausiai Ch. Chaplinui buvo suteikta visiška kūrybinė laisvė, jis pats pradėjo režisuoti ir daugelį savo filmų.

Jo karjera kine kilo svaiginančiu greičiu. Pradėjęs dirbti Amerikoje, jis teuždirbdavo 150 dolerių per savaitę, o po metų jo atlygis siekė 1250. Dar po kelerių metų Ch. Chaplinas sudarė milijono dolerių kontraktą su kino kompanija „First National Pictures“ ir tapo brangiausiu tų laikų aktoriumi. Vėliau, 1919 m., aktorius su keliais bendraminčiais įkūrė savo kino studiją „United Artists“ ir joje dirbo du dešimtmečius. Čia kūrė ir ilgametražius filmus, be to, neapsiribojo tik komedijomis – statė ir dramas, kurios įrodė, kad jis – įvairiapusis kūrėjas.

Vis dėlto asmeninis aktoriaus ir režisieriaus gyvenimas nebuvo toks šviesus. Ch. Chaplinas buvo pagarsėjęs mergišius, mėgdavo vienos nakties nuotykius su labai jaunomis moterimis. Pirmąją žmoną – 16-metę aktorę Mildred Harris jis vedė būdamas beveik 30 metų, nes moteris laukėsi jo vaiko. Vaikui neišgyvenus, pora netrukus išsiskyrė.

Su antrąja žmona Lita Grey, taip pat 16-mete aktore, Ch. Chaplinas susilaukė dviejų sūnų, tačiau po ketverių metų santykiai iširo. Su trečiąja žmona Paulette Goddard, ir vėl aktore, Ch. Chaplinas susituokė slapta, bet santuoka vėl po ketverių metų žlugo. Paskutinė – ketvirtoji aktoriaus žmona – garsaus Amerikos rašytojo dukra Ona O’Neill. Pora susilaukė net 8 vaikų – trijų sūnų ir penkių dukterų, o paskutinis vaikas Ch. Chaplinui gimė kai jam buvo 73-eji. Tiesa, iš viso aktorius turėjo 12 atžalų, nes vieno tėvystė buvo priskirta teismo, o jo motina buvo viena Kalifornijoje gyvenanti aktorė.

Ramybės neturėjo ir po mirties

Nors į Londoną Ch. Chaplinas gyventi niekada nebegrįžo, Europoje jis buvo itin mėgstamas. Kai po ilgos pertraukos aktorius ir režisierius apsilankė Londone, per tris dienas sulaukė beveik 73 tūkst. gerbėjų laiškų. Lankydamasis Paryžiuje, taip pat sulaukė didžiulio dėmesio.

Vienintelėje Vokietijoje Ch. Chaplinas sutiktas šaltai, nes čia jo filmai buvo beveik nerodomi. Galiausiai jis paskelbtas didžiuliu nacių priešu, nes 1940 m. pasirodė sarkastiškas filmas „Didysis diktatorius“, kuriame Ch. Chaplinas šaržuodamas vaidino į Hitlerį labai panašų šalies vadovą. Savaime suprantama, filmas Vokietijoje nebuvo rodomas, nors manoma, kad pats fiureris jį matė, o propaganda Ch. Chapliną paskelbė žydu.

Beje, kalbama, kad aktorius palaikė Stalino politiką. Taip pat buvo aršus kapitalizmo kritikas, nors, pasiekęs karjeros aukštumų, gyveno didžiulėje prabangoje.

Sulaukė Ch. Chaplinas ir Amerikos slaptųjų tarnybų dėmesio. Federalinis tyrimų biuras aktoriaus poelgiuose įžvelgė antiamerikietiškos veiklos ir pastebėjo Ch. Chaplino simpatiją kairiosioms politinėms jėgoms. 1952 m. FTB pasiekė savo – iš filmo pristatymo į Ameriką grįžtančiam Ch. Chaplinui buvo uždrausta įžengti į šalį.

Amerikai užvėrus duris, Ch. Chaplinas apsigyveno Šveicarijoje, čia 1977 m., sulaukęs 88-erių, ir mirė. Beje, garsus aktorius ir po mirties neturėjo ramybės – 1978 m. Šveicarijoje vandalai iškasė ir pagrobė jo palaikus tikėdamiesi, kad Ch. Chaplino našlė sumokės išpirką. Tiesa, nusikaltėliai buvo surasti, o palaikai grąžinti ir perlaidoti.