Europos ateitis: raiša milžinė stojasi ant kojų?

Šią savaitę turi paaiškėti, kokį kandidatą į Europos Sąjungos (ES) prezidentus pasirinks 27 ES valstybių vadovai. Diplomatai kalba, jog tai greičiausiai bus kandidatas iš Belgijos arba Baltijos valstybių atstovas ar atstovė. Per viršūnių susitikimą ketvirtadienį turi būti įvardytas ir naujasis bendras ES užsienio reikalų ministras. Diplomatai ir apžvalgininkai susijaudinę – šios naujos pareigybės gali reikšti naują pradžią Europai, kaip žemynui, kuris gali mesti iššūkį JAV ir kitoms pasaulio galybėms.

Nors Amerika tebėra stipri ir turtinga, finansų krizė padėjo Europai paveržti iš jos turtingiausio pasaulio regiono statusą. Be to, priešingai pranašautam gyventojų mažėjimui, Europos gyventojų skaičius kitais metais pasieks pusę milijardo, o bendrasis vidaus produktas (BVP) beveik prilygs JAV ir Kinijos BVP kartu sudėjus.

Krizė padėjo suartėti

„Nesvarbu, ar tapsime atsvara Amerikai – apie tai svajoja daugelis Europos lyderių, Europa tvirtai žingsniuoja pirmyn“, – kalbėjo vienas prancūzų politikas Paryžiuje. Po šaltojo karo daugelis buvo linkę nurašyti Europą kaip milžinę, neturinčią jokios įtakos pasaulio arenoje. Dar visai neseniai JAV žvalgybos ataskaitose ES buvo klasifikuojama kaip „raiša milžinė“, o smegenų centrai Maskvoje ją vadino silpna, palyginti su Rusijos galybe.

Toks pesimizmas taip pat suprantamas. ES narės varžosi ir laikosi labai skirtingos užsienio politikos, o tai trukdo artimiausiu metu konvertuoti ES dydį ir turtus į dominavimą pasaulyje, kad ir kokios būtų ES lyderių ambicijos.

Tačiau dabar Europa atrodo kur kas saugesnė ir vieningesnė nei kada nors anksčiau per visą kruviną savo istoriją. Pasaulinė finansų krizė tik padėjo žemynui suartėti. Labiau valstybės reguliuojamas kapitalizmas, už kurį pasisako šalys nuo Prancūzijos iki Suomijos, dabar ir visame pasaulyje palankiausiai vertinamas modelis, netgi Amerikoje.

Europos karinė galybė taip pat yra antra didžiausia pasaulyje po Amerikos, jei vertinsime užsienyje dislokuotų karių skaičių. Europa jų yra dislokavusi 71 tūkstantį. Dėl to žurnalas „Newsweek“ yra pavadinęs Europą „kuklia supergalybe“. Tiesa, skeptikai jau senokai kalba, jog bendros Europos kariuomenės pagrindinis bruožas - daug kalbų, mažai darbų. Galbūt nuo šiol kai kas pasikeis?

Europą sustiprino ir tai, kad nuo 1989 metų ji išsiplėtė nuo 12 iki 27 narių, o įtampa ir skirtumai tarp senųjų ir naujųjų narių gerokai išsisklaidė.

Gausūs turtai, laimingi miestai

Europa, kurioje nedarbas ir finansų krizė yra ne tokia aštri kaip Amerikoje, dabar yra turtingesnė už JAV. Tai rodo nesenas Bostono konsultacijų grupės tyrimas: ES valdomo turto vertė yra 32,7 trln. dolerių, o JAV ir Kanados – 29,3 trln. dolerių.

Europiečiai turi ir daugiau priežasčių jaustis patenkinti: „Forbes“ žurnalas įvardijo jų miestus Barseloną, Madridą, Romą, Amsterdamą ir Paryžių tarp 10 laimingiausių pasaulyje, tačiau į šį sąrašą pakliuvo tik vienas JAV miestas – San Franciskas.

Į priekį veržiasi moterys

Patvirtinus Lisabonos sutartį politinė ES raida taip pat žengia į naują fazę. Pirmiausia dviejų naujų aukščiausių pareigybių sukūrimu. Kandidatų pavardės į ES prezidentus jau ne kartą minėtos, o varžybų karštį pastaruoju metu dar padidino Baltijos šalys Estija ir Latvija. Paskutinę minutę jos iškėlė savo kandidatus. Estijos viltis – šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Latvijos – buvusi prezidentė Vaira Vykė–Freiberga. Ryga ją vertina kaip itin stiprią kandidatę, nors Briuselyje dar nepamiršti ir jos karštakošiški komentarai, kai ji apkaltino ES priimant sprendimus „tamsoje ir už uždarų durų“ ir palygino Bendriją su buvusia Sovietų Sąjunga.

Antra vertus, V.Vykei–Freibergai gali padėti tai, kad aukščiausių postų pakilo reikalauti įtakingiausios ES moterys. Jos paragino ES lyderius bent vieną jų atiduoti moteriai ir daugiau moterų įtraukti į Europos Komisiją (EK), kuri bus sudaryta artimiausiomis savaitėmis. „Moterų paskyrimas padarytų Europą turtingesnę, daugiau reprezentacinę ir priartintų ją prie visų piliečių“, – sakoma laiške, išspausdintame laikraštyje „The Financial Times“. Jį pasirašė komisarės Neelie Kroes ir Margot Wallstrom bei Europos Parlamento vicepirmininkė Diana Wallis. Laiške kaip viena geriausių kandidačių minima V.Vykė–Freiberga.

Kalbėti vienu balsu

Briuselyje tikimasi, jog kad ir kas būtų patvirtintas į aukščiausias pareigybes, tai padės sustiprinti dinamiškesnės ES įvaizdį. „Nauji vadovai leis ES kalbėti vienu balsu. Ir tik kalbėdami vienu balsu mes galime įgyti svorį pasaulyje“, – įsitikinęs Vokietijos parlamentaras Elmaras Brokas, Užsienio reikalų komiteto narys. Jis patikslino, kad ES nesiekia būti priešprieša Amerikai ar dar kam nors, tačiau nori įsitvirtinti kaip lyderė kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei saugant gamtą. Pavienės ES šalys mažai ką gali padaryti, bet visos kartu jos gali tapti lemiama jėga tarptautinėje arenoje.

Šioms mintims antrina britų istorikas iš Londono Europos reformų centro Charlesas Grantas. Jis sako, kad supaprastėjusios užsienio politikos taisyklės leis europiečiams susitelkti į tikrus iššūkius, tokius kaip klimato kaita, saugumas, pasaulio prekyba, imigracija.

Kaip vieną iš ES užsienio politikos prioritetų istorikas nurodė Rusiją. „Jei nesukursime bendros pozicijos Rusijos atžvilgiu, mūsų niekas nevertins rimtai. Didelė kaltė krinta ant Vokietijos ir Italijos, nes jos nori vykdyti savo atskirą energetinę politiką“, – sako jis.

Bendrą ES poziciją derinsiantis ES užsienio reikalų ministras gali būti net reikšmingesnis už ES prezidentą, nes vadovaus didžiausiai pasaulyje diplomatinei tarnybai. Jam bus pavaldūs ne tik 7 tūkst. jo paties darbuotojų, jis turės priėjimą ir prie visų ES narių užsienio reikalų ministerijų – bent jau teoriškai.

Taigi Briuselyje labai viliamasi, kad išsipildys tai, ką pranašauja prieš ketverius metus EK užsienio ryšių koordinatoriaus Marko Leonardo parašytos knygos pavadinimas: „Kodėl Europa vadovaus XXI amžiuje“.