Ką daryti, jei sudužo gyvsidabrio termometras

Kaip atsikratyti – problema

Pareiga gelbėti žmones, atsitikus tokiai nelaimei, pirmiausiai priskirta ugniagesiam gelbėtojams. Taigi pasimetęs žmogus pirmiausia turėtų pakelti telefono ragelį ir surinkti numerį 112 arba skambinti tiesiogiai ugniagesiams. Pernai iš visos Lietuvos tarnyba gavo 189 tokius pranešimus, šiemet per 9 mėnesius – 79.

„Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo gauti 107 pranešimai, akivaizdu, kad poreikis mažėja. Turbūt vis daugiau žmonių įsigyja elektroninius termometrus“, - svarstė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Vladas Rakštelis.

Taip pat sostinėje nemokamai gyvsidabrį surenka ir sudužusį termometrą pasiima bendrovė „Avarija“. Paskambinę į bendrovę, sužinojome, kad jos darbuotojai pasirodys maždaug per valandą.

Tiesa, šis užsiėmimas ugniagesių ne itin džiugina, todėl rajonuose gyvenantys žmonės neretai gali išgirsti patarimą, kaip tai padaryti patiems. Dar didesnė problema, kur dėti surinktas atliekas.

„Šiuo metu rajonuose sudaryta sutartis su UAB „Toksina“, kuri surenka šias atliekas. Anksčiau mūsų gelbėtojai skųsdavosi, kad stiklainiukus su gyvsidabriu jiems tenka saugoti pas save po pusę metų ir būdavo neaišku, ką su jais daryti“, - teigė V. Rakštelis.

Pagal teisės aktus rūpintis, kur gyventojams dėti pavojingas atliekas, turėtų savivaldybių civilinės saugos skyriai, todėl įvairių institucijų tinklapiuose galima rasti informacijos, kad sudužusį termometrą, saugiai patalpintą uždarame stiklainyje su vandeniu, reikėtų nešti būtent ten, o atsakingi asmenys turėtų perduoti jį „Toksinos“ filialui.

Deja, realiai gyventojams tenka patiems kulniuoti iki stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelę, kur termometrai priimami tik šiltuoju metų laiku. Mat žiemą nėra sąlygų čia jų laikyti.

Vis dėlto specialistai primygtinai prašo būti pilietiškais ir neišmesti pažeistų gyvsidabrio termometrų į bendrus konteinerius. Todėl verta žinoti, kaip su jais elgtis, kol, praėjus kryžiaus kelius, pavyks juos atiduoti į tinkamas rankas.

Kaip surinkti?

Gelbėtojai pataria, kaip tokius gyvsidabrio burbuliukus surinkti ir patiems. Mat ne visi gyventojai turi galimybę greitai sulaukti pagalbos. Sudužus termometrui, svarbu iš patalpos kuo greičiau išvesti vaikus bei po ją nevaikščioti. Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link.

Atliekant valymą, reikėtų dėvėti marlines kaukes, gumines pirštines. Gyvsidabrį galima rinkti drėgnu klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Kai popieriaus lapas užsipildo gyvsidabriu, jį reikia įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir uždaryti dangteliu. Kai kelis kartus indą pakratysite, gyvsidabris nuo popieriaus nusės ant indo dugno. Išėmę popierių, juo vėl galėsite rinkti gyvsidabrį.

Po šios procedūros grindys ir visi kiti paviršiai išplaunamos ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu. Tam reikės 52 gramų sodos ir 45 gramų muilo 1 litrui vandens. Tuomet užteršti paviršiai šveičiami šepečiais, o paskui viskas perplaunama vandeniu.

Dezinfekavimui tinka ir 0,2 procentų vandeninis kalio permanganato tirpalas arba parūgštinta druskos rūgštis. Panaudojus bet kurias nukenksminimo priemones, vėliau visus paviršius būtina perplauti vandeniu.

Taip pat nepamirškite nusiprausti su muilu rankas ir veidą, išskalauti dantis, persirengti ir išplauti rūbus. Skalbiant prie skalbimo miltelių verta papildomai įdėti apie 10 gramų chlorkalkių. Patalpas gerai išvėdinkite ir kurį laiką stenkitės jose būti kuo rečiau.

Nuo seno žinomas dar vienas paprastas būdas, kaip surinkti gyvsidabrį. Po grindis pasklidę burbuliukai puikiai limpa prie ruginės duonos plutelės. Dirbtinai išpūsti šiuolaikiniai batonai šiam tikslui nebetinka.

Panaudotą duoną taip pat būtina mesti į stiklinį indą su vandeniu. Mat gyvsidabris negaruoja tik vandenyje.

Gyvsidabrio poveikis

Gyvsidabris laikomas nuodingiausiu sunkiuoju metalu. Kaupdamasis organizme gyvsidabris veikia nervų sistemą ir sukelia smegenų sutrikimus.

Kalbant apie termometre esančius gyvsidabrio burbuliukus, šiuo atveju pavojingas ne pats metalas, bet jo skleidžiami garai. Gyvsidabris garuoja net ir esant žemai temperatūrai. Kuo temperatūra aukštesnė – tuo garų išsiskiria daugiau.

Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Pirmieji ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais būna pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų įkvepiama daug, galima netgi plaučių edema.

Trumpas kontaktas su gyvsidabriu paprastai pavojaus sveikatai nesukelia.