Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Ką galima sužinoti apie Detroitą, pervertus žinynus? Jog tai didžiausias JAV Mičigano valstijos miestas, įkurtas 1701 m., Prancūzijos kailių prekiautojų. Taip pat kad Detroitas - stambus uostas įsikūręs prie Detroito upės (nuo kurios ir kilo miesto pavadinimas). Miestas yra žinomas kaip tradicinis pasaulio automobilių pramonės centras. 2005 metais Detoitas buvo 11 pagal dydį JAV miestas, kuriame gyveno 886675 žmonės. Turbūt visa pagrindinė ir plačiausiai prieinama informacija. O ką slepia šie trumpučiai faktai ir skaičiukai? Tikrasis miesto veidas paženklintas daugelio randų, kurie paslėpti po skambiais pavadinimais ir šlovinga praeitimi. Tad koks jis, tikrasis dabartinis Detroitas? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Po romantiškai švytinčios miesto panoramos štai tokia centrinė Detroito stotis. Galima suabejoti, ar ne antikinės architektūros klastotė - stūksančios kolonos ir griūvančios sienos. Deja, toks yra šiandieninis Detroito veidas. Natūralus klausimas - kas ir kodėl atsitiko su vienu iš didžiausiu pasaulio miestų? Pažvelkim į miesto istoriją. Ypač jaučiamas Detroito augimas prasidėjo antrojo pasaulinio karo metais, kuomet armija pateikinėjo vis didesnius karinės technikos užsakymus. Juodaodžiai gyventojai masiškai plūdo į Detroitą - nors diskriminacija priimant į darbą vis dar buvo jaučiama, tačiau dėl didelės karinės pramonės poreikių ji susilpnėjo. Bet problemų vis dėlto buvo, ir 1943 metais jos peraugo į rasinį sukilimą. To rezultatai - 34 žmonės užmušti, iš jų 25 juodaodžiai. Po antro pasaulinio karo juodaodžiai ir toliau masiškai keldavosi į miestą - ekonomika išgyveno didelį pakilimą ir darbo užtekdavo visiems. Tačiau tuo pat metu prasidėjo baltaodžių išsikėlimo iš Detroito procesas (kaip ir iš kitų miestų, o pats procesas pavadintas white_flight). Šį fenomeną lėmė daugelis priežasčių, iš kurių pagrindinė - autostradų statyba ir automobilių pramonės augimas. Kiekvienas vidutinis JAV pilietis galėjo sau leisti kasdieniam naudojimui įsigyti automobilį. Tad daugelis mieste dirbusių inžinierių, technikų ir kitų kvalifikuotų darbininkų šeimų išsikraustydavo gyventi į gamtos ramybę - geri keliai ir mašinos garantuodavo kelionę į darbą ne ilgesnę kaip 20-30 minučių. Taip 1950 metų viduryje daugelis vidutinės klasės atstovų pardavė butus mieste ir išsikėlė gyventi į priemestį. Mieste liko tie, kurie negalėjo sau to leisti - bedarbiai, socialiai remtini arba mažas algas gaunantys gyventojai. pagrinde - juodaodžiai. Nesunku suprasti, kodėl visų didžiųjų miestų, tame tarpe ir Detroito, centrai sparčiai pildėsi juodaodžių kvartalais. Paskui išsikeliančius, finansiškai mokius gyventojus, ėmė kraustytis ir didžiuma verslo įmonių. Tuo pačiu prasidėjo finansinės problemos - pagrindinis miesto biudžetas sudaromas iš surinktų mokesčių. Dabar gi mokių mokesčių mokėtojų stipriai sumažėjo - greitai ėmė stigti pinigų visoms miesto komunikacijoms ir sistemoms palaikyti. Tai sąlygojo dar spartesnį įmonių ir pasiturinčių gyventojų traukimasį į priemesčius. Savo ruožtu mažėjo darbo vietų. Gydytojai, bankininkai išsikeldavo iš centrinių kvartalų, o neturtingų gyventojų nemažėjo. Nors ir kraustymasis įsibėgėjo, tačiau 1960-ųjų Detroitas vis dar miestas gigantas, į kurį nuo amžiaus pradžios tebeskubėjo ir plūdo neturtingos juodųjų šeimos iš pietinių JAV valstijų viliojamos "american dream" - gerai užsidirbti nesuskaičiuojamose Detroito mašinų gamyklose. Tuo labiau, jog 1950-1960 - aisiais "amerikos svajonė" buvo pakilime - rokenrolas, koka-kola, Merlin Monro ir "turėk viską, ko nori" filosofija valdė kiekvieną vidutinio amerikiečio šeimą. Automobilių industrijai vis labiau įsismaginant, tokių miestų, kaip Chicago ar Detroit gyventojų kiekis padidėjo keturgubai, tačiau didėjimas pagrinde pasireiškė juodaodžių gyventojų skaičiaus augimu. Juodieji naujakuriai su savimi atsivežė ne tik viltis geresniam gyvenimui, tačiau ir savąją kultūrą. Detroito populiacijos kitimas matyti diagramose. Per 50 pastarųjų metų baltaodžių populiacija sumažėjo apie 10 kartų. Mėlyna linija žymimi baltieji gyventojai, raudona - juodieji. Štai tokių paradoksų - augantis skaičius juodųjų gyventojų, priklausančių žemąjam ekonominiam sluoksniui ir mažėjantis mokių baltųjų gyventojų skaičius - draskomas Detroitas pasitiko 1967 metus. Tais metais daugelyje JAV miestų įsižiebdavo rasiniai sukilimai, tačiau didžiausias iš jų įvyko 1967 metų liepos 23 dieną Detroite. Baltoji miesto bendruomenė, ir toliau plečiantis mašinų industrijai, praturtėjo, tuo tarpu juodieji ir toliau buvo laikomi antrarūšiais visuomenės nariais. Pačios valstijos sukrėstos Vietnamo karo pasekmėmis. Suluošinti Vietnamo karo dalyviai grįždami namo tikėjosi pagaliau surasti ramybę, tačiau juos pasitiko pačių valstijų viduje grėsmingai besiplečiantis pilietinės nesantaikos gaisras. Amerikos buržua populistiniais metodais siekė užgesinti įsiliepsnojusias nesantaikas, kviesdama visus kartu kovoti "už amerikos svajonę" ir užtikrintą rytojų. Tačiau "kovotojų" gretas dažniausiai sudarydavo išeiviai iš Meksikos ar juodieji, visuomenės sluoksniai, kurie turėjo mažiausią supratimą, kas tai yra "american dream". Tad nieko nuostabaus, jog trūkusi kantrybė peraugo į nevaldomą maištą. Detroito niokojimas tęsėsi beveik 3 dienas - išplėšta ir padegta apie 2000 pastatų. Įdomiausia, jog pradžioje juodieji riaušininkai plėšdavo ir niokodavo tik baltųjų pastatus, o vėliau nusprendė "atitaisyti lygybę" ir ėmė plėšti viską iš eilės. Plėšimai neišvengė ir aukų - masinių, betikslių šaudymų metu sužeisti 467 žmonės, iš kurių net 83 gaisrininkai, bandę gesinti liepsnojančius pastatus. Vienas iš centrinių rajonų, visiškai nepaliestas riaušių, buvo Greek Town, apgyvendintas emigrantų iš Graikijos. Jie laiku pastatė barikadas ir neįleido plėšikautojų. Tai praktiškai vienintelis rajonas, kuriame dabar nebaisu vaikščioti sutemus. Riaušes numalšino į miestą įvesti kariniai daliniai. Tačiau prasidėję persikraustymo procesai tik dar labiau paspartėjo - baltieji išsikėlinėjo, paskui juos išvažiavo ir normaliai dirbantys juodieji. Miesto atstatymui ir degėsių sutvarkymui tiesiog pristigo pinigų ir, pagaliau, motyvacijos. Tai lėmė dabartinį miesto veidą - pakankamai niurų ir apleistą. Dabartiniame Detorite baltųjų gyventojų centriniuose rajonuose beveik neliko. Visas ekonominis ir socialinis gyvenimas verda jo priemesčiuose. Nenaudojami pastatai nevaldomai griūna. Nuotraukose matyti daugelis praeityje garsių ir lankytinų vietų, kurios dabar apaugusios žolėmis ir gervuogėmis, o sienos trupa nuo lietaus ir vėjo. Pastaraisiais metais jaučiasi šioks toks ekonominis miesto atgyjimas - kai kas bandoma remontuoti ir tvarkyti. Galbūt Detroitas su laiku vėl atgaus praeities didybę? Šiose nuotraukose matyti centinės stoties dabartinė situacija. Išgriuvusi pagrindinė laukimo salė. Ta pati salė 1913 metais Platformos Artimiausi Detroito priemesčiai pilni štai tokių apgriuvusių gyvenamųjų namų - juose gyvena nebent benamiai ir graužikai. Džeimso Skoto - milijonieriaus ir pagarsėjusio mergišiaus, griūvanti pilis. Kadilako viešbutis Pagrindinė šokių salė Ta pati salė turtingais 1930 metais Ta pati salė, tik 1950 metais Kiti miesto viešbučiai - iki ir po sunykimo. Toliau vien dabarties vaizdeliai Jachtklubas Golfo klubas Kruiziniai laivai Gatviniai restoranai "Treilerių parkas" - buvusi populiari poilsio vietelė Miesto parkas Miesto ligoninė Veteranų ligoninė Medisono teatras Teatras United Artisis ir jo praeitis Nacionalinis teatras Koledžas Miesto biblioteka Hipodromas Hipodromo arklidės Elitiniai gyvenamieji kvartalai Bažnyčios Anglikonų bažnyčia Babtistų bažnyčia Bažnytinė mokykla Mokyklos sporto salė Ištuštėjusios gamyklos
|