Mokslo ir technologijų pasaulis

Reumatas, problemos su inkstais, gimdos pasislinkimas, prarastas vyriškumas, moteriškos problemos – 1903 metais laikraščių ir žurnalų skaitytojai turėjo galimybę gauti prietaisą, kuris buvo pristatinėjamas kaip šiuolaikinės medicinos šedevras. Jis buvo vadinamas magnoelektriniu vitalizatoriumi ir pasitelkdavo elektros galią, kad stimuliuotų nervus, tokiu būdu iššaukiant žmogaus organizmo natūralias gydymo galias.

Tačiau tai nebuvo viskas, ką gali vitalizatorius. Atlikus kruopštų „mokslinį“ tyrimą paaiškėjo, kad šis prietaisas, kurį sudarė dvi varinės plokštelės, prijungiamos prie galvos ar juosmens, su papildomais nosies jungikliais, neva gali pagerinti protines funkcijas – tyrimo subjektai neva galėjo atsakyti į sudėtingus klausimus 5–10 sekundžių greičiau nei kontrolinė grupė. Vienoje reklamoje, kuri buvo publikuojama „Los Angeles Herald“, buvo žadama, kad vitalizatorius leis jo naudotojui mąstyti greičiau.

Kaip ir dauguma XX amžiaus pradžioje atsiradusių medicininių prietaisų keistais pavadinimais, taip ir vitalizatorius buvo visiška nesąmonė. JAV patentų biuras atmetė paraišką registruoti šį įrenginį du kartus, kadangi jis buvo „neveikiantis“. 1904 metais JAV pašto paslaugos apkaltino jo platintoją sukčiavimu.

Žinoma, sukčiavimas nebuvo nieko naujo. Tačiau vitalizatoriaus gebėjimas pasinaudoti žmonių noru išsigydyti savo ligas buvo unikalus. Jį pardavinėjo Thamas A. Edison jaunesniojo Chemijos kompanija, kuri priklausė žymiojo išradėjo Thomas Edisono sūnui. Šeimos pavardė tapo inovacijų sinonimu – dauguma žmonių lengvai patikėdavo, kad vadinamasis „burtininkas“ turi sūnų, kuris sugeba sukurti gyvenimą keičiančias technologijas masėms. Vienoje reklamoje netgi buvo teigiama, kad vyresnysis Edisonas nespėjo visko pasiekti, todėl paliko Mokslų namus, kuriuose dirbo jo sūnus Thomas A. Edison jaunesnysis ir eilę metų tobulino magnoelektrinį vitalizatorių.

Realybėje T. Edisonas jaunesnysis turėjo mažai ką bendro su savo tėvu. Vietoje to, kad tobulintų savo įgūdžius, jis teikė buvo labiau linkęs parduoti savo pavardę neprincipingiems ir neskrupulingiems verslininkams. Ši praktika taip nepatiko jo tėvui, kad kartą jis savo draugui pasakė, kad jo sūnus yra beraštis tiek moksline, tiek kita prasme.

Negalima nepaminėti vyresniojo Edisono neužsimenant apie jo duoklę pasauliui. 1877 metais jis panaudojo savo fonografinę mašiną, kad įrašytų dainą „Mary Had a Little Lamb“ ant folijos gabaliuko, tokiu būdu pristatydamas pirmąjį balso įrašymo aparatą / grotuvą. Jis pradėjo šiuolaikinės elektros prietaisų erą, ištobulindamas kaitrinę lemputę bei sukurdamas sistemą, kuri namų ūkius prijungė prie elektros tiekimo linijų. Savo laboratorijoje Vest Orindže (Niudžersis) jis sukūrė daugiau nei pusę iš savo 1093 patentų, kurie jam buvo suteikti per visą jo gyvenimą.

T.Edisonas buvo vedęs du kartus: nuo 1871 iki 1884 metų Mary Stilwell, o antrą santuoką sudarė su Mina Miller, 1886 metais. T.Edisonui labai patiko Morzės abėcėlė – jis pasipiršo M.Miller žodžius išspragsėdamas pagal Morzės kodą. Išradėjas turėjo 6 vaikus, o savo dukrą Marion praminė „tašku“ – pagal minėtą Morzės kodą. Thomas Edisonas jaunesnysis, kuris gimė 1876 metais, buvo pramintas „brūkšniu“.

Tiesa, jo auklėjimo metodai nebuvo labai žavintys. Anot vienos išradėjo biografijos, savo dukrai Madeline prie pusryčių stalo jis ekspromtu uždavinėdavo klausimus, o jeigu ji į juos atsakydavo per lėtai ar neteisingai, karštu šaukštu trenkdavo jai per ranką. T.Edisonas savo vaikams kasdien liepdavo perskaityti tam tikrą kiek enciklopedijos ir užduodavo kitas intelektualinio pobūdžio užduotis.

Manoma, kad Edisonas jaunesnysis tokią aplinką laikė pernelyg varžančia, o taip pat neturėjo nei ambicijų, nei gabumų lavinti savo protą formaliu lavinimu. Jis iškrito iš elitinės paruošiamosios mokyklos būdamas 17 metų amžiaus, prieš gaunant diplomą – dėl ko jo tėvas ėmė manyti, kad jo sūnui šlovė yra svarbesnė nei tikri pasiekimai.

1898 metais T.A.Edisonas jaunesnysis apsistojo Niujorke. Apie jį dažnai ėmė rašyti laikraščiai, ir dažnai net nepatikrinę net faktų: pavyzdžiui, kad jis išrado geresnę elektros lemputę (tai nebuvo tiesa). Dėl tokio straipsnio Edisonas jaunesnysis tais pačiais metais pasirodė elektros prietaisų parodoje „Madison Square Garden“ arenoje. Nors neturėjo jokių įgaliojimų, jis bendravo su žurnalistais ir prisistatė kaip išradėjas, kurio išradimai yra ties proveržio riba, o dėl to jis netgi rizikuoja savo paties gyvybe.

Žurnalistams jis tuomet sakė, kad nesitiki numirti natūralia mirtimi – esą tikėjosi, kad vieną dieną išlėks į orą.

Nepaisant jo patirties laboratorijoje trūkumo, jaunesnysis Edisonas suprato, kad jo pavardė turi didelę vertę. Dėl šlovės, kurios jis sulaukė Niujorke bei pavardės gimimo liudijime vaikinas sugebėdavo įtikinti žmones investuoti į ne kokias veiklas. 1901 metais jis ėmė prekiauti „magiško rašalo“ lentelėmis, puikiai pasinaudodamas savo tėvo pravarde. Rašalo šlakeliai galėjo būti įpilami į vandenį, visiškai nesusidarant „gumulams, gabaliukams ar nuosėdoms“. Reklamose buvo teigiama, kad šis rašalas buvo išmėgintas didžiausiuose bankuose.

Jeigu vyresnysis Edisonas niršo dėl jo pravardės naudojimo reklamuojant neįspūdingas rašymo priemones, vitalizatorius perpildė jo kantrybės taurę. Visiškai beverte klastote buvo naudojamasi žmonių susižavėjimu elektros prietaisais – kaip buvo teigiama, įrenginys siuntė elektros impulsus per galvą ar nugarą. Edisonas jaunesnysis tvirtino, kad įrenginys buvo išbandytas su antraklasiais, kad būtų sužadintas jų intelektas, taip pat prietaisas galėjo sumažinti menstruacijų sukeliamus skausmus bei atkimšti užsikimšusią nosį. Reklamoje buvo rašoma, kad šio prietaiso veikimo sfera yra neribota.

Vitalizatoriaus instrukcijose buvo žadamas bet kokio sutrikimo ar nusiskundimo pagydymas. Priklausomai nuo problemos, vitalizatorius galėjo būti pridedamas prie bet kurios kūno dalies. Turintiems problemų dėl reprodukcinių sutrikimų buvo žadama, kad tai yra vienintelis patikimas ir praktiškas būdas pagydyti tokius negalavimus.

Tačiau bet kuris žmogus, sumokėjęs 8 dolerius už vitalizatorių, netekdavo pinigų. 1904 metais tėvo paliepimu pašto paslaugos nutraukė šio gaminio pristatymą pirkėjams. Nors jaunesnysis Edisonas tikriausiai pardavinėjo tik vardą ir neturėjo nieko bendro su kompanija, pats tėvas žurnalui „Life“ aiškino, kad toks jo vardo naudojimas jam sukelia didžiulį sielvartą.

Negalėdamas pakęsti savo sūnaus projektų, T. Edisonas pasiūlė savo sūnui mokėti 35 dolerių per savaitę išmoką, kad šis paprasčiausiai pakeistų savo pavardę. Edisonas jaunesnysis sutiko ir ėmė save vadinti Thomasu Willardu. Tėvas jam parūpino grybų ūkį, tikėdamasis, kad su juo sūnui pagaliau pavyks save išsilaikyti. Vietoje to, Edisonas jaunesnysis atsidūrė reabilitacijos ligoninėje.

Nėra žinoma, ar šiuos sunkumus išradėjo sūnui sukėlė žymi pavardė. Anot jo antrosios žmonos, jis piktnaudžiavo alkoholiu ir trumpam buvo patekęs į psichiatrijos ligoninę, kurioje buvo gydomas nuo depresijos. Grybų ūkis jam suteikė tik nedidelę finansinę pagalbą, todėl jo tėvas savaitinės išmokos dydį padidino iki 50 dolerių.

Vienu metu Edisonas jaunesnysis nusprendė, kad nori pateisinti savo šeimos pavardę ir praleido 7 metus mėgindamas ištobulinti ekometrą – automobilio priedą, kuris padėtų taupyti kurą. Tuo pačiu metu jo tėvas dirbo su Henry Fordu, kad ištobulintų elektrinį automobilį. Manoma, kad H.Fordas sutiko išmėginti ekometrą, kad neįžeistų Edisono vyresniojo.

Edisonas jaunesnysis svajojo, kad jo išradimas būtų montuojamas kiekviename šalyje važinėjančiame automobilyje. Tačiau šis išradimas nepraėjo net bazinių veikimo išbandymų.

Kai Thomas Edisonas vyresnysis 1931 metais mirė, jis savo sūnui paliko vietą kompanijos valdyboje. Nors tai suteikė finansinės naudos, sėkme palikuonis mėgavosi trumpai: Edisonas jaunesnysis mirė 1935 metais, iš dalies dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

Nepaisant visų pastangų, Thomas A.Edisonas jaunesnysis liko tik išnaša savo tėvo gyvenimo knygoje – savanaudis, reikalaujantis dėmesio sūnus, kuris gyveno žymaus tėvo šešėlyje ir išbandė visas priemones, kad iš jo ištrūktų. Nebent, žinoma, sugebėdavo iš to gauti naudos.

Prieš vitalizatorių išimant iš prekybos, išradėjo sūnus tvirtino, kad visuomenės sveikatai jis skiria prioritetą ir pasakojo, kad atsisakė 750 000 dolerių vertės pasiūlymo pirkti jo kompaniją. Vyras pasakojo, kad ketina siekti, jog jo išradimas nepatektų į rankas žmonių, kurie siekia iš to tik pasipelnyti.