Mokslo ir technologijų pasaulis

Ekspertas kalbėjo apie šviesolaidinių povandeninių kabelių pavojų ir apie tai, kad joks „Starlink" jų nepakeis.

Povandeniniai interneto kabeliai yra gana trapūs ir lengvai pažeidžiami. Kasmet įvyksta daugiau nei 100 incidentų. Tačiau po sprogimų dujotiekyje „Nord Stream" skirtingų šalių vyriausybės įsipareigojo sustiprinti povandeninės infrastruktūros apsaugą, rašo „wired.com".

Interneto kabelis „Afrika-Azija-Europa" jūros dugne driekėsi 24 944 km, jungdamas Honkongą su Prancūzija, Indiją su Graikija. Birželio 7 d. nutraukus laidą milijonai žmonių iš 7 šalių neteko interneto galimybių. Situacija Etiopijoje buvo itin kritiška – 90% gyventojų liko išvis be jokio ryšio. „Google", „Amazon" ir „Microsoft" debesų paslaugos taip pat nedirbo, kaip parodė vėlesnė analizė.

Nors ryšys buvo atkurtas per kelias valandas, šis gedimas rodo, jog 550 povandeninių interneto kabelių yra labai trapūs. Šešiolika iš šių 550 optinių kabelių, kurie yra ne storesni už žarną ir gali būti pažeisti nuo inkaro ar žemės drebėjimo, eina palei Raudonosios jūros dugną, tada patenka į Egiptą ir pasiekia Viduržemio jūrą, sujungdami Europą su Azija. Per pastaruosius 20 metų šis maršrutas tapo viena pažeidžiamiausių vietų internete.

Nepaisant tokių pavojų, išjungti visą tinklą yra nerealu. Įmonės, siunčiančios duomenis povandeniniais interneto kabeliais, paprastai naudoja jų keletą, o ne vieną. Jei kuriame nors atsiranda gedimas, bitų eismas nukreipiamas per kitus. Dubliavimas yra labai svarbus, todėl „Google", „Facebook" ir „Microsoft" pastaraisiais metais išleido šimtus milijonų dolerių savo privatiems povandeniniams interneto kabeliams. Taip pat žinoma, kad Egipto vyriausybė bando kuo geriau apsaugoti šviesolaidžius, tiesdama naują antžeminį maršrutą palei Sueco kanalą – spėjama, jog kabeliai bus patalpinti į betoninius kanalus. Tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Tongoje (Polinezija), yra tik vienas kabelis, ir jo pažeidimai gali būti katastrofiški.

Nepaisant „Starlink" palydovinio interneto populiarumo, jis negali būti visavertis povandeninių kabelių pakaitalas. Pasak „TeleGeography" tyrimų direktoriaus Alano Mauldino, „palydovai negali apdoroti šimtų terabitų duomenų tarp žemynų. Tai gali padaryti tik šviesolaidiniai kabeliai". Be to, palydovinės sistemos taip pat priklauso nuo laidinio ryšio, kad prisijungtų prie interneto.

„Google" bandė „apeiti" Egiptą su visais jo pavojais. 2021 m. liepą bendrovė paskelbė apie „Blue-Raman" povandeninį dvigubą kabelį, kuris sujungs Indiją su Prancūzija. Vienas iš kabelių, „Blue", drieksis per Izraelį į Europą, o kitas, „Raman", sujungs Saudo Arabiją ir Indiją. Projektą planuojama baigti per 2 metus.

Yra dar vienas projektas – „SAEx" kabelis, kuris turėtų aplenkti Europą, o sujungti Afriką su Amerika ir Singapūru. Maršrutas drieksis „labai giliai", todėl bus išvengta daugybės pavojų, tokių kaip inkarai, piratai, karo zonos. Mažai tikėtina, kad šis kabelis ir „Blue Ramen" pakeis kabelius, einančius per Egiptą, tačiau jie gali būti jiems alternatyva.

Galiausiai Egiptas visada bus Europos ir Azijos interneto ryšių centras. Geografijos pakeisti negalima. Tačiau, anot A. Mauldino, norint apsaugoti povandeninius interneto laidus, reikia daugiau nuveikti, nes nuo jų visi esame priklausomi. „Nacionaliniam saugumui, ekonomikai labai svarbu, jog visa tai veiktų", – pabrėžė analitikas.