Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonės, kurie geria daugiau vandens, gyvena ilgiau ir rečiau serga lėtinėmis ligomis ir sensta ne taip greitai, rodo naujas tyrimas.

Pasitelkę 11 255 suaugusiųjų, vyresnių nei 30 metų, sveikatos duomenis, tyrėjai analizavo ryšius tarp natrio koncentracijos kraujo serume ir įvairių sveikatos rodiklių. Kuo čia dėtas vandens suvartojimas? Pastebėta, kad natrio lygis kraujyje padidėja, jei žmogus negeria pakankamai skysčių.

Tyrėjai nustatė, kad suaugusieji, kurių natrio lygis kraujyje buvo didesnis nei vidutinis, yra labiau linkę susirgti lėtinėmis ligomis ir dažniau turi pažengusio biologinio senėjimo požymių.

Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad suaugusieji, kurių natrio lygis buvo didesnis, dažniau mirė jaunesni.

JAV medicinos tyrimų agentūros Nacionalinio sveikatos instituto recenzuotas tyrimas buvo paskelbtas žurnale eBioMedicine.

„Rezultatai rodo, kad tinkama hidratacija gali sulėtinti senėjimą ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – sakė tyrimo autorė ir JAV Merilando valstijoje įsikūrusio Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto laboratorijos tyrėja Natalija Dmitrijeva.

Kiek skysčių yra pakankamai?

Autoriai neapibrėžė, kas yra „tinkama hidratacija“, tačiau Anglijos medikų pateiktose gairėse, teigiama, jog žmogus per dieną turėtų išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių skysčių, įskaitant vandenį, mažiau riebų pieną, arbatą ir kavą.

Dar anksčiau skelbtas tyrimas, kuriame buvo nustatytas ryšys tarp didesnio natrio kiekio kraujo serume ir padidėjusios širdies nepakankamumo rizikos.

Naujausiame tyrime buvo pasiremta informacija, kurią pacientai pateikė per penkis medicininius apsilankymus. Pirmųjų dviejų vizitų metu tyrimo dalyviams buvo 50–60 metų, o paskutinį kartą pas gydytoją jie lankėsi 70–90 metų amžiaus.

Jie neįtraukė suaugusiųjų, kurių natrio lygis kraujyje buvo didelis pradinio patikrinimo metu arba kurių pagrindinės ligos, pavyzdžiui, nutukimas, gali turėti įtakos natrio koncentracijai.

Tada jie įvertino, kaip natrio lygis koreliuoja su biologiniu senėjimu, kuris buvo įvertintas pagal 15 sveikatos žymenų, įskaitant sistolinį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje. Tai tyrėjams leido suprasti, kaip gerai veikia kiekvieno žmogaus širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, metabolinė, inkstų ir imuninė sistema.

Tyrimo metu buvo atsižvelgta į tokius veiksnius, kaip amžius, rasė, lytis, rūkymas ir hipertenzija.

Nustatė idealią natrio koncentraciją

Nustatyta, kad suaugusiesiems, kurių natrio kiekis kraujyje didesnis nei vidutinis buvo didesnė tikimybė, kad pasireikš greitesnio biologinio senėjimo požymiai.

Suaugusiesiems, kurių natrio koncentracija kraujo serume viršija 142 mEq/l, rizika susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, insultas, prieširdžių virpėjimas ir periferinių arterijų liga, taip pat lėtinė plaučių liga, diabetas ir demencija, padidėjo iki 64 proc.

Suaugusieji, kurių natrio koncentracija kraujo serume yra nuo 138 iki 140 mEq/l, turėjo mažiausią riziką susirgti lėtinėmis ligomis, teigiama tyrime.

Tiesa, išvadose pabrėžiama, kad priežastinis poveikis nėra įrodytas, todėl reikalingi kontroliuojami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar optimali hidratacija gali paskatinti sveiką senėjimą, užkirsti kelią ligoms ir pailginti gyvenimą.

„Kadangi sumažėjęs vandens kiekis organizme yra dažniausia natrio koncentracijos padidėjimo priežastis, šie rezultatai rodo, kad žmonėms, kurių natrio kiekis serume viršija 142 mEq/l, nuoseklus optimalios hidratacijos palaikymas gali sulėtinti senėjimo procesą“, – rašo tyrėjai.

„Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina hipotezę, kad optimali hidratacija gali būti sisteminis prevencinis metodas, galintis pailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – pridūrė jie.

Parengta pagal „The Telegraph“ inf.