Mokslo ir technologijų pasaulis

Viskas priklauso nuo tikėjimo, jei mokslas nepateiks paaiškinimo.

Gyvenimas po mirties gali būti viena iš labiausiai diskutuojamų filosofijos teorijų. Mes, kaip žmonės, pasiekėme tašką, kai žinome gana daug apie gyvenimą, bet visai nedaug apie tai, kas ateina po mirties. Didieji istorijos filosofai minėjo, kad ši paslaptis, kas ateis toliau, daro gyvenimą tokiu intriguojančiu.

Daugelyje religijų manoma, kad gyvenimas tęsiasi. Arba mūsų sąmonė pasiekia naują vietą, arba mūsų sielos persikūnija į naują gyvenimą. Kad ir kaip būtų, mokslas yra tikras, kad pomirtinio gyvenimo nėra. Kosmologas ir Kalifornijos technologijos instituto fizikos profesorius Seanas Carrollas teigia, kad fizikos dėsniai, kuriais grindžiamas kasdienis gyvenimas, tai yra visiškai įrodo, rašoma „Express“.

Daktaras Carrollas teigia, kad tam, kad būtų anapusinis gyvenimas, sąmoningumas turi būti visiškai atskirtas nuo mūsų fizinio kūno. Nepaisant to, sąmonė, o ne amžina siela, atrodo sudaryta iš atomų ir elektronų eilės.

Teiginiai, kad tam tikra sąmonė išlieka po to, kai mūsų kūnai miršta ir suyra į juos sudarančius atomus, susiduria su viena didžiule, neįveikiama kliūtimi. Kasdienis gyvenimas grindžiamas fizikos dėsniais. Ir nėra jokio būdo, kad mūsų smegenyse saugoma informacija išliktų po mūsų mirties.

Daktaras Carrollas mini kvantinio lauko teoriją (QFT).

Paprasčiau tariant, QFT teigia, kad kiekvienam dalelių tipui kosmose yra vienas laukas – vienas fotonams, kitas elektronams ir pan.

„Tikėti gyvenimu po mirties, švelniai tariant, reikia fizikos, kuri viršija standartinį modelį. Svarbiausia, kad mums reikia tam tikro būdo, kad ta „naujoji fizika“ galėtų sąveikauti su mūsų turimais atomais“.

„Kai įveiksime bet kokį nenorą susidurti su tikrove šiuo klausimu, galime pereiti prie daug įdomesnių klausimų, kaip iš tikrųjų veikia žmonės ir sąmonė“.