Mokslo ir technologijų pasaulis

Aštuoni savanoriai (4 europiečiai, 3 rusai ir kinas) tapo "laboratorinėmis pelėmis" 500 dienų simuliacinėje kelionėje į Marsą. „Noriu padėti žmonijai žengti į priekį, pagerinti mūsų žinias“, – naujienų agentūra AFP cituoja 28 metų belgą Jerome`ą Cleversą, kurį Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency, ESA) atrinkto dalyvauti 500 dienas truksiančiame tyrime.

Kitas savanoris, 26 metų italas Diego Urbinia, teigia, kad „kai pirmieji žmonės išsilaipins Marse, apie savanorius bus sakoma: „Jie padėjo tai padaryti“. „Be to, vilkėsime tokios „kietus“ kosmonautų kostiumus!“ – teigė D. Urbinia.  Pirmadienį žiniasklaidai pristatyti ir likę 2 savanoriai iš Prancūzijos: 30-metis Romainas Charles`as ir keturiais metais vyresnis Arc`hanmaelas Gaillardas. Šie 4 inžinerijos išsilavinimą turintys europiečiai kartu su 3 rusais ir vienu kinu dalyvaus eksperimente, kurį ESA pavadino „antru pagal sunkumą žmonių ištvermės testu“.

Po kelių mėnesių pratybų, ši grupė savanorių bus uždaryta Rusijos Biomedicinos problemų instituto laboratorijoje Maskvoje, kurioje bus imituojama kelionė kosminiu erdvėlaiviu, nusileidimas Marse ir jo aplinka.   Eksperimento metu norima ištirti grupės psichinius ir fizinius pajėgumus, gebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo uždaroje erdvėje, diena iš dienos matyti tuos pačius veidus bei ilgam laikui nematyti Žemėje likusių mylimųjų. „Gaivaus oro ir saulės, – į klausimą, ko labiausiai pasiilgs atsako savanoris J. Cleversas. – Modulyje nėra langų“. „Ten nebus ir moterų“, – priduria D. Urbina.

Eksperimento metu bus imituojama 250 dienų kelionė į Marsą, 30 dienų truksiantis nusileidimas į šią planetą bei 240 dienų besitęsiantis grįžimas namo. „Mes norime surinkti daugybė informacijos, žinių ir patirties, reikalingos tikrai žmonių misijai į Marsą“, – pirmadienį žurnalistams teigė ESA atstovas Martinas Zellas. Eksperimento metu bus fiksuojamas savanorių streso lygis, hormonų svyravimai, imuninės sistemos bei nuotaikos pokyčiai, miego kokybė bei maisto poveikis organizmui. Įžengę į laboratoriją savanoriai tiesioginį ryšį su valdymo centru bei namais turės tik pirmus 2 mėnesius – tą laikotarpį, kaip ir tikrame skrydyje, kiekvieną dieną interneto ryšis veiks 20 minučių.

Savanoriai gyvens 4 hermetiškuose tarpusavyje sujungtuose moduliuose, kurių bendras plotas 550 kubiniai metrai. Kiekvienas įgulos narys turės savo privačius beveik 9 kvadratinių metrų dydžio apartamentus, kuriuose bus lova, stalas, kėdė bei lentynos asmeniniams daiktams. Praeitų metų liepą 6 savanoriai sėkmingai baigė panašią simuliacinę kelionę, trukusią 3 mėnesius. NASA ir ESA planuoja, jog kelionei į Marsą bus galima išsiruošti per ateinančius 3 dešimtmečius. Nuotolis nuo Žemės iki Raudonosios planetos kinta nuo 55 mln. km iki 400 mln. km.