Mokslo ir technologijų pasaulis

Astrofizikas iš Harvardo universiteto planuoja 2023 metų vasarą Ramiojo vandenyno dugne aptikti potencialaus nežemiško tyrimo zondo nuolaužas.

Garsus mokslininkas Avi Loebas iš Harvardo šią vasarą Ramiojo vandenyno dugne, prie Papua Naujosios Gvinėjos krantų, planuoja atrasti tarpžvaigždinį objektą, atkeliavusį iš kosmoso dar 2014 m. Astrofizikas mano, kad jis yra dirbtinės kilmės ir gali būti ateivių tyrimų zondas, rašo „The Guardian“.

Avi Loebas ir jo tyrėjų komanda planuoja ieškoti tarpžvaigždinio meteorito, kuris, astrofiziko nuomone, galėtų būti ateivių erdvėlaivis, liekanų. Šiai misijai, pavadintai „Galileo“ projektu, mokslininkas jau surinko 1,5 milijono dolerių ir nori išsiaiškinti, ar jo teorija teisinga, ar ne. Ekspedicija tyrinės didelę teritoriją Ramiojo vandenyno dugne netoli Manuso salos prie Papua Naujosios Gvinėjos krantų, kur nukrito tarpžvaigždinio meteorito CNEOS1 2014-01-08 fragmentai.

Prieš 4 metus Loebas pasiūlė, kad šis maždaug 50 cm dydžio meteoritas yra svečias iš kitos žvaigždžių sistemos, o 2022 metais jo žodžius patvirtino JAV Gynybos departamentas ir NASA. Šis meteoritas sprogo atmosferoje virš Ramiojo vandenyno ir suskilo į mažus fragmentus, kuriuos mokslininkas ir jo komanda tikisi rasti, kad patvirtintų arba paneigtų savo dirbtinės kilmės teoriją.

Loebas ir jo komanda priėjo prie išvados, kad šis meteoritas buvo daug tvirtesnis už visus kitus, nukritusius į Žemę, ir dėl to kilo mintis, kad tai gali būti ateivių erdvėlaivis.

„Šis meteoritas iš tikrųjų suskilo į mažus gabalėlius, todėl mes neieškome vieno didelio kieto objekto. Mums reikia tik kelių gramų medžiagos, kad suprastume, iš ko jis pagamintas, tai yra, kokia jo sudėtis. Per dvi savaites mes šių fragmentų ieškosime maždaug 1,7 kilometro gylyje 10x10 kilometrų plote. Ištyrus šiuos fragmentus paaiškės, ar šis objektas yra paprastas tarpžvaigždinis meteoritas, ar jis yra dirbtinės kilmės“, – sako Loebas.

Loebas tvirtina, kad šį objektą į kosmosą galbūt prieš milijardus metų išsiuntė labai išsivysčiusi civilizacija, kad galėtų tyrinėti kitus pasaulius. Anot Loebo, šio objekto fragmentų dydis priklauso nuo jo sudėties, todėl jie gali būti nuo 1 mm iki 1 cm dydžio ir didesni.

„Daugelis žmonių nesutinka su mano hipoteze, kad šis meteoritas yra ateivių kosminis zondas. Todėl noriu tai įrodyti. Žinoma, mūsų misija gali nepavykti ir mes nusivilsime, jei objektas bus natūralios kilmės. Tačiau neįprastos teorijos reikalauja nepaprastų požiūrių ir įrodymų“.

Bet jei teorija bus patvirtinta, tai bus ateivių egzistavimo įrodymas, sako Loebas. Tačiau net jei taip neatsitiks, gali būti, kad mokslininkai aptiks žmonėms dar nežinomą itin stiprų metalą, kuris buvo sukurtas neutroninių žvaigždžių „darbo“ dėka. Ir tai paaiškins tarpžvaigždinio objekto tvirtumą.

Astrofizikas Avi Loebas taip pat garsėja tvirtinimu, kad Oumuamua tarpžvaigždinis objektas gali būti labai pažengusios nežemiškos civilizacijos erdvėlaivis. Tačiau, kaip rašeme, neseniai atliktas tyrimas atmeta šią mintį. Naujojo mokslinio darbo autoriai mano, kad tai eilinė kosminė uola, kuri gali būti kažkuo panaši į kometą.