Mokslo ir technologijų pasaulis

„Studijų programų pasirinkimo tendencijos tikrai kinta“, – pastebi KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas. Tačiau universitetų ir kolegijų vadovybės neskuba naikinti praradusių paklausą studijų programų.

„Žinome, kad kai kuriose studijų programose surinksime tikrai nedaug valstybinių krepšelių, bet mūsų pareiga vykdyti viešąją funkciją, žiūrėti viešo intereso“, – sako LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas.

Pasak universitetų ir kolegijų atstovų, to, kad kai kurias studijų programas renkasi vis mažiau studentų nereikėtų vienareikšmiškai sieti, kaip įprasta, su padėtimi darbo rinkoje.

Darbo kai kurias nepopuliarias studijų programas baigusiems jauniems specialistams, pasak pašnekovų, tikrai atsirastų ir esant dabartiniam nedarbui, tačiau tai besirenkančiųjų specialybę nebemotyvuoja.

„Technologijos mokslų programų populiarumas smuko, bet mes nesiruošiame jų uždaryti, nes tokių specialistų poreikis yra labai didelis. Įmonės prašo specialistų, bet mes neturime tiek trečiakursių, kad visiškai patenkintume poreikį. Studentai nelabai nori rinktis šias programas – studijos pakankamai sudėtingos, tačiau tokie specialistai Lietuvai reikalingi.

Šiemet dalyvavome projekte, gavome ministerijos finansavimą technologijos mokslo studijų programoms populiarinti, darėme renginius ir kolegijoje, ir viešinome per žiniasklaidą, ir važinėjome į mokyklas. Tikimės, kad šių programų populiarumas šiemet bus didesnis, bet...

Iš susitikimų su absolventais girdime daugybę klausimų, kaip įstoti į socialinių mokslų programas ir kokie mokomieji dalykai sudarys konkursinį balą. Domisi ir biomedicinos mokslais, o technologijų mokslai pačioje paskutinėje vietoje – apie juos klausimų sulaukiame mažiausiai“, – teigia Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Grasė Milevskienė.

A. G. Milevskienei antrino ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Zinkevičienė.

„Nesitikime stebuklo dėl technologinių programų, nesitikime, kad pasikeis studentų požiūris. Ko gero, mums reikėtų daugiau reklamuoti šias studijų programas, kad moksleiviai daugiau žinotų apie jas“, – kalbėjo pašnekovė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius P. Žiliukas sako, kad esamą situaciją lemia „nemažai mados dalykų“, tačiau Lietuvos žemės ūkio universiteto studijų prorektorius Jonas Čaplikas mano, kad problema kur kas gilesnė.

„Geriausi studentai vis dėlto savęs su ūkiu, kaimu neidentifikuoja. Galime vykdyti didžiausią reklaminę akciją, galime užtikrinti pačią aukščiausią studijų kokybę, kviesdami iš užsienio žinomus mokslininkus, tačiau tai vis tiek nebus populiariau nei teisė ar medicina.

Mes sakome, kad tai yra objektyvu, nes visa civilizacijos pažanga identifikuojama su urbanizacija, su miestų plėtra, jų veiklomis. Bet iš kitos pusės šito visko mūsų šalies ekonomikai, kaimo plėtrai, kaimo identiteto išlikimui labai reikia.

Tikrai nesurinksime pačių geriausių, o valstybiniai studijų krepšeliai kam teikiami? Patiems geriausiems. Gaunasi paradoksas – visas žemės ūkis yra labai subsidijuojamas ir dotuojamas, o mokslas ir žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas lieka kaip savaiminis procesas, o ne valstybės valdomas, skatinamas“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio universiteto prorektorius.

Kauno technologijos universiteto prorektorius P. Žiliukas, kaip ir dauguma kitų lrt.lt pašnekovų, pažymi, jog studijų programas stengiamasi ne uždaryti, bet gerinti, daugiau dirbti apie jas informuojant potencialius studentus.

Klaipėdos universiteto Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Jonas Bukantis teigia, kad nelabai patrauklios biofizikos programos nenaikins – vietoje jos atsiras medicinos technologijos.

„Ko gero, atrodys patraukliau ne tik pavadinimas, bet ir pati programos sandara. Tikimės, kad tai padės pritraukti studentų“, – teigia pašnekovas.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus Zigmo Lydekos, „VDU visos programos populiarios“, tačiau universitetas nusprendė mažinti neakivaizdines studijas, „išskyrus ekonomikos ar verslo, kurios yra patrauklios“.

„VDU pamažu grįžta prie savo nuostatų. VDU neakivaizdinių studijų ilgai neturėjo – apie 10 metų, ir tik vėliau finansinė situacija vertė jas turėti.

Anksčiau, kol nebuvo mokamų dieninių studijų, jaunesni žmonės, kurie norėjo studijuoti, bet nepatekdavo į valstybės finansuojamas vietas, rinkdavosi neakivaizdines studijas. Dabar jie gali stoti į dienines mokamas studijas, todėl kartais natūraliai kai kuriose neakivaizdinėse programose studijuojančiųjų skaičius sumažėjęs.

Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, manome, kad tie, kuriems reikėjo savaitgalinių studijų, savo poreikį jau patenkino. Be to, žmonės savaitgaliais ne visada studijoms gali skirti tiek daug laiko, būna pavargę, dalis dirba – todėl pasiliekame prie stacionarių dieninių studijų“, – kalbėjo Z. Lydeka.

Anot VDU rektoriaus, šiemet universitetas norintiems studijuoti pasiūlys ir 3 naujas studijų programas: viešosios komunikacijos, biochemijos ir interaktyvaus tinklo dizaino.

Pasak Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) studijų prorektoriaus Povilo Gylio, „mažinti studijų programų neketinama, nes stojančiųjų srautas išlieka pastovus“, tačiau permainų bus.

Šiemet LMTA startuos dvi visiškai naujos studijų programos – bus renkamas kino aktorių kursas ir kompozitorių, kurie specializuosis rašyti muziką kinui.

„Vykdome programą, kurios tikslas – rengti kino specialistus. Nors Lietuvoje kino pramonės kaip ir nėra, o mūsų kino studija kol kas nelabai veikia, bet mes žiūrime su perspektyva į ateitį. Tai ir jaunimo pageidavimas. Praeitais metais pirmą kartą priėmėme kino kritikus ir kino scenaristus – norime, kad būtų visa kino specialistų banga“, – pasakojo LMTA studijų prorektorius.

Ne išimtis ir Vilniaus universitetas. Kaip informavo priėmimo sektoriaus vedėjas Aloyzas Pažėra, studentus sudominti ketinama šiemet atidaroma nauja studijų programa – genetika. Tuo metu Kauno medicinos universitetas ketina pasiūlyti pirmos pakopos akušerijos studijas.

Didesnioji dalis lrt.lt pašnekovų pastebi, kad pastaruoju metu ypač paklausios tapo menų studijos. „Bent jau mūsų kolegijoje menų programos už technologijos mokslus populiaresnės“, – teigia Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja A. G. Milevskienė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų direkcijos direktorius Vytautas Plakys pastebi, kad ypač paklausūs tampa „menai plačiąja prasme“.

„Mes universitete turime menams priklausančią architektūros programą. Architektūra – gana plati sąvoka, numanome, kad ji turės paklausą. Ko gero, turėsime riboti priėmimą į kūrybines industrijas – labai populiari programa tarp stojančiųjų“, – kalbėjo V. Plakys.

Kad norinčių studijuoti menus skaičius nekinta patvirtino ir Vilniaus Dailės akademijos Studijų tarnybos direktorė Marija Šimanėlienė. „Srautai, kiek jų nori VDA studijuoti – nekinta. Kitas dalykas – kiek iš jų gauna tam finansavimą“, – pažymėjo pašnekovė.

VDU rektoriaus Z. Lydekos pastebėjimu, ypač populiarios tampa lietuvių ir anglų filologijos, menotyros, sociologijos, istorijos, aplinkotyros, psichologijos programos.

VGTU Studijų direkcijos direktorius V. Plakys išaugusį socialinių mokslų populiarumą aiškino studijų kainos pranašumu. „Socialinių humanitarinių mokslų studijų metinė kaina siekia apie keturis tūkstančius, technologijos moksluose ji siekia septynis tūkstančius“, – teigė V. Plakys.