Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkams pavyko nufilmuoti retai aptinkamą gigantišką giliavandenę medūzą, žinomą lotynišku pavadinimu Stygiomedusa gigantea. Gyvūnui užfiksuoti panaudotas nuotoliniu būdu valdomas povandeninis aparatas.

Disko formos medūzos kupolas gali išaugti iki metro pločio, o keturių čiuptuvų ilgis gali siekti iki šešių metrų. Per 110 metų periodą S. gigantea atstovus mokslininkams pavyko stebėti vos 114 kartų. Luizianos Baton Rouge universiteto profesorius Mark'as Benfield'as sutvėrimą aptiko dalyvaudamas projekte "Serpent", kurį jūrų mokslininkai vykdo bendradarbiaudami su Meksikos įlankoje veiklą vykdančiomis energetikos kompanijomis, tokiomis kaip BP, "Shell", "Chevron" ir "Petrobras".

Šios kompanijos mokslininkams tiekia nuotoliniu būdu valdomą tyrinėjimo įrangą, kurios pagalba galima detaliai tyrinėti giliuosius vandenyno kampelius. Panašiame tyrime stebėtojams pavyko užfiksuoti vieną didžiausių vandenyno kaulinių žuvų - juostažuvę (angl. oarfish).

Mokslininkai turi sukaupę tik labai nedidelį kiekį duomenų apie S. gigantea medūzas. Manoma, jog tai yra vienas didžiausių bestuburių gruobonių, gyvenančių giliavandenėse ekosistemose. Tiesioginiai jų stebėjimo atvejai iš povandeninių laivų yra itin reti. Gyvūną nufilmuoti jau yra pavykę ir anksčiau - prie JAV ir prie Japonijos krantų. Tačiau tai yra pirmasis kartas, kai gigantiškoji medūza aptikta Meksikos įlankoje. Video parodyta rausvai violetinė medūza, kurią pavyko stebėti gylyje nuo 996m iki 1747m.

Filmavimo metu mokslininkai stebėjo, kaip medūza prisitvirtina prie povandeninės įrangos naudodama dideles plokščias galūnes. Šios savotiškus pelekus primenančios ataugos neturi geliančių segmentų, tad mokslininkai vis dar abejoja dėl tikslios jų funkcijos. Viena teorija teigia, kad šiomis galūnėmis gyvūnas apglėbia grobį ir neleidžia šiam pasprukti. Tokia prielaida gali paaiškinti, kodėl medūza vis abndė sugriebti dirbtinės kilmės struktūras.

Vienoje video atkarpoje mokslininkai taip pat užfiksavo tarp medūzos čiuptuvų ir greta jos plaukiojančias žuvis. Mnoma, jog tai yra reta Thalassobathia pelagica rūšies žuvis, kuri yra išsiugdžiusį simbiotinį ryšį su šia medūza. Plaukiodamos tarp medūzų čiuptuvų, žuvys minta maisto likučiais. Be to, čiuptuvai joms suteikia tam tikro lygio apsaugą. Prieš šiuos stebėjimus Meksikos įlankoje nebuvo aptikta nei Stygiomedusa gigantea, nei Thalassobathia pelagica.

Išanalizavę ankstesnių studijų rezultatus, mokslininkai konstatavo, jog rūšis geografiniu požiūriu plačiai paplitusi - kol kas gigantiškosios medūzos neaptiktos tik Arkties vandenyne. Tyrimo rezultatai publikuoti Didžiosios Britanijos moksliniame žurnale "Journal of the Marine Biological Association".