Mokslo ir technologijų pasaulis

Kašalotai – sąjungininkai kovoje su šylančiu klimatu. Jų išmatos pašalina tiek anglies dvideginio, kiek kasmet išmeta 40 tūkst. automobilių.

Į šiuos Pietų vandenyne gyvenančius banginių šeimos žinduolius anksčiau buvo besta pirštu kaip į klimato kaitos kaltininkus, mat jie iškvepia anglies dvideginį, pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas, praneša naujienų agentūra AFP.

Tačiau tai – tik paveikslo dalis, teigiama britų žurnale „Proceedings of the Royal Society B“ paskelbtame tyrime. Atlikę didžiulius skaičiavimus, Australijos biologai nustatė, kad iš 12 tūkst. Pietų vandenyne gyvenančių kašalotų kiekvienas, suvirškinęs žuvis ir kalmarus, kuriais minta, per metus ištuština apie 50 tonų geležies.

Geležis yra puikus maistas fitoplanktonams – jūrų augalams, gyvenantiems netoli vandenyno paviršiaus. Šie augalai fotosintezės proceso metu absorbuoja anglies dvideginį.

Taigi kašalotų išmatos padeda kasmet pašalinti 400 tūkst. tonų anglies dvideginio. Tuo metu kvėpuodami jie jo išskiria dvigubai mažiau – apie 200 tūkst. tonų.

Palyginimui, 200 tūkst. tonų anglies dvideginio per metus išmeta maždaug 40 tūkst. automobilių, teigiama JAV Aplinkos apsaugos agentūros interneto puslapyje.

Banginių išmatos tokios veiksmingos todėl, kad jos skystos, be to, jos pašalinamos netoli vandens paviršiaus, kai gyvūnai neria, teigia mokslininkai. Tad pramoninė banginių medžioklė ne tik kelia grėsmę Pietų vandenyno kašalotų išlikimui, bet ir kelia grėsmę svarbiam anglies dvideginio perdirbimo šaltiniui, pažymima tyrime.

Prieš prasidedant pramoninei žvejybai, šios rūšies banginių populiacija buvo maždaug 10 kartų didesnė, o tai reiškia, kad kasmet iš atmosferos būdavo pašalinama apie 2 mln. tonų anglies dvideginio. Pietų vandenyne daug azoto, tačiau mažai geležies, būtino fitoplanktonams. Tad kai kurie mokslininkai siūlė pasinaudojant geoinžinerija padidinti geležies koncentraciją šiuos vandens plotuose, tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog tokia intervencija nebūtų labai efektyvi.