Mokslo ir technologijų pasaulis

„SpaceX“ „Starlink“, „Eutelsat“ „OneWeb“ ir „Amazon“ „Kuiper“ teikiamų palydovinio interneto paslaugų anglies dvideginio pėdsakas bus daug didesnis nei sausumos alternatyvų, rašo „New Scientist“.

Kosminės lenktynės, per kurias „SpaceX“, „Eutelsat“ ir „Amazon“ paleidžia tūkstančius palydovų, galinčių teikti interneto paslaugas, tikriausiai pareikalaus didelių ekologinių sąnaudų – taip teigiama tyrime, kuriame bandoma apskaičiuoti su kiekvienos bendrovės veikla susijusį anglies dioksido pėdsaką.

JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkų atlikta analizė parodė, kad kiekvienos palydovų grupės anglies dioksido pėdsakas vienam interneto abonentui gali būti nuo 14 iki 21 karto didesnis nei su antžeminiu mobiliuoju internetu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis – visų pirma dėl raketų paleidimo metu išmetamų teršalų, pavyzdžiui, anglies dioksido ir anglies monoksido.

Be to, palydovinio interneto paslaugų taršos lygis iš tikrųjų gali būti daug didesnis nei apskaičiuota iš pradžių. Įvertinę galimą papildomų raketų paleidimo dalelių, tokių kaip suodžiai, aliuminio oksidas ir vandens garai, poveikį, tyrimo autoriai apskaičiavo, kad vienam abonentui tenkantis anglies dioksido pėdsakas gali būti 31–91 kartą didesnis nei naudojant antžeminį internetą.

Apskaičiuota, kad iš trijų palydovinio interneto konkurentų „SpaceX“ „Starlink“ pavyksta pasiekti mažiausią anglies dioksido išmetimą vienam interneto abonentui – maždaug 31 kartą didesnį nei antžeminiai atitikmenys – visų pirma todėl, kad ji aptarnauja didžiausią klientų skaičių, o tai reiškia, kad vienam vartotojui tenka mažesnis išmetamų teršalų kiekis.

Būsimasis „Amazon“ projektas „Kuiper“ gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų poveikį – iš dalies dėl to, kad 2024 m. pirmiesiems palydovams paleisti bus naudojama nauja Europos raketų sistema „Ariane 6“. Skirtingai nuo „SpaceX Falcon 9“ raketos, kurią naudoja „Starlink“ ir „Eutelsat“ palydovai „OneWeb“, „Ariane 6“ raketų sistemoje bus naudojamas kietasis kuras, kuris išskiria gerokai daugiau kai kurių dalelių – pavyzdžiui, aliuminio oksido.

Šis tyrimas yra „pirmas didelis žingsnis“ siekiant atsižvelgti į artimiausią išmetamųjų teršalų poveikį, kurį sukelia palydovų paleidimas, sako tyrime nedalyvavęs Martinas Rossas iš Kalifornijoje įsikūrusios pelno nesiekiančios organizacijos „Aerospace Corporation“. Tačiau jis pabrėžia, kad šis išmetamųjų teršalų poveikis artimiausiais metais keisis. Visų pirma, palydovai yra suprojektuoti taip, kad po ketverių ar penkerių metų sudegtų Žemės atmosferoje, o tada reikės leisti naujus pakaitinius palydovus – ir dėl to anglies dioksido pėdsakas dar labiau padidės.

„Vienas iš kosminių skrydžių pramonės bruožų yra tas, kad mes neturime istorijos, kurioje būtų nagrinėjamas jų poveikis pasauliui, – sako M.Rossas. – Tai gana nauja pramonės šaka, kuri iš esmės nebuvo reguliuojama“.

Parengta pagal „New Scientist“.