Mokslo ir technologijų pasaulis

Liepos 17-ąją, praėjus porai dienų nuo Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus, Varšuvoje vykusio gėjų parado metu nešti plakatai su užrašu „Gėjai taip pat kovėsi Žalgirio mūšyje“. Tačiau išsiaiškinti, kiek homoseksualų gynė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) garbę, nėra paprasta – pasak kultūrologo Artūro Tereškino, Lietuvoje istorikai vengia nagrinėti homoseksualumo temą.

Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjo doc. Rimvydo Petrausko, jo tyrimų laikotarpiu (Viduramžių Lietuva, XIII-XVI a. vid.) kokių nors duomenų apie homoseksualumą nėra.

„Lenkų teiginys apie homoseksualus Žalgirio mūšyje veikiausiai šiaip jų įvaizdis, atsižvelgiant į dabartinį suvokimą apie homoseksualų nuošimtį visuomenėje“, –svarstė R. Petrauskas.

Turėjome homoseksualių valdovų?

„Iki XIX a. Europoje tokia kategorija kaip homoseksualumas neegzistavo. Jei ir buvo kalbama, tai apie sodomiją, santykius tarp vyrų ir panašiai. Kadangi homoseksualumas vis tik kaip ir draudžiama tema, istorikai ją nelabai analizuoja“, – sako kultūrologas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros docentas Artūras Tereškinas.

Tačiau, pasak A. Tereškino, galima daryti hipotezę, kad Žalgirio mūšyje gėjai taip pat kovojo. „Ir tuo metu buvo tų, kurie užsiiminėjo seksu tarp vyrų. Tačiau kokių nors istorinių šaltinių tikrai nėra – tai sudėtinga tema, manau, reikia palaukti“, – teigė pašnekovas.

A. Tereškino teigimu, „homoseksualumu“ kaltinti ir ATR valdovai – pavyzdžiui, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Višnioveckis (1669-1673). Esą jis aplinkui turėjo daug vaikinų, dažėsi, rengėsi kaip moteris.

Tuo pačiu kaltintas ir Lenkijos karalius bei Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632-1648). Beje, istoriniuose romanuose kaip homoseksualus asmuo vaizduojamas Prancūzijos karalius (1574–1589 m.) ir trumpu laikotarpiu (1573- 1574) ATR valdovas Henrikas Valua.

A. Tereškinas apgailestauja, kad Lietuvoje apskritai nesigilinama į seksualumą – esą tradicinėje istorijoje seksualumo klausimai atrodo gana vulgarūs, nepriimtini. Pašnekovo teigimu, apie homoseksualus daugiau kalbėta tarpukariu, mat tuo metu meno pasaulyje buvo ne vienas homoseksualus asmuo.

„Homoseksualumas tarsi slaptas klausimas. Ir visa atmosfera Lietuvoje trukdo tuos klausimus analizuoti. Jeigu mes naujame Nepilnamečių apsaugos įstatyme draudžiame kalbėti apie seksualumą apskritai, ką kalbėti apie tyrimus homoseksualumo tema“, – teigė VDU docentas.

Pasak A. Tereškino, Lietuvoje visos studijos apie intymius santykius dažniausiai susijusios su šeima, heteroseksualumu. Tuo metu literatūroje anglų kalba – šimtai nuorodų į homoseksualumą Anglijoje XVII a.

A. Tereškino teigimu, kai, pavyzdžiui, Anglijoje istorija minėtus klausimus ištyrinėjusi, Lietuvoje seksualumo studijų iš viso nėra.