Mokslo ir technologijų pasaulis

Praėjusį trečiadienį netoli Brazilijos miesto Aracatuba siautė retas gamtos reiškinys - ugninis viesulas. Dėl stichijos sustojo eismas netoliese esančioje magistralėje, o ugnis išdegino tūkstančių hektarų plotą.

Tornado pavidalu skriejantį ugnies sūkurį lėmė regione ilgus mėnesius trunkanti sausra, plačiai išplitę gaisrai ir stiprūs sausi vėjai. Nors pats reiškinys yra retas, ugninio tornado arba ugninio viesulo susiformavimo mechanizmas yra palyginti paprastas.

Kai dėl palyginti dideliame plote vykstančio gaisro aplinkoje vyrauja šiltas į viršų kylantis oras, esant tam tikroms sąlygoms, stiprios vėjų srovės gali priversti liepsną suktis aplink vertikalią ašį. Sukimąsi papildomai skatina nauji iš ugnies kylantys karšto oro gūsiai, kol sūkurys įgauna tornadams būdingą formą. Ugniniai viesulai gali susiformuoti ir tada, kai paprastas viesulas siaučia gaisro zonoje.

Praūžus stichijai, Brazilijos gaisrininkų pajėgoms pavyko gaisrą numalšinti, tačiau vietovė buvo papildomai stebima visą naktį. Siekdami apsisaugoti nuo panašių problemų, Sao Paulo valstijos pareigūnai fermeriams uždraudė deginti cukranendrių laukuose po derliaus nuėmimo liekančias atliekas.

Iki šiol didžiausias ugninis tornadas pasitaikė 1923 metais įvykusio Didžiojo Kantō žemės drebėjimo Japonijoje metu. Tada žemės drebėjimas sukėlė ištiso miesto dydžio ugnies audrą ir gigantišką ugninį viesulą, kuris per 15 minučių sudegino 38000 Tokijo Hifukusho-Ato regione gyvenusių žmonių. Daugumą didžiausių ugnies tornadų sukelia nekontroliuojami miškų gaisrai. Daugumoje atvejų ugninio viesulo aukštis gali siekti 10-50 metrų, plotis - kelis metrus, o jų egzistavimas paprastai trunka kelias minutes. Tačiau gigantiškos šių reiškinių "versijos" gali siekti daugiau kaip kilometro aukštį, sukelti didesnio kaip 160km/h greičio liepsnų ir oro sroves, o jų gyvavimo laikotarpis gali išsitęsti iki daugiau kaip 20 minučių.