Mokslo ir technologijų pasaulis

Daugelis žino, jog didelę atmosferos dalį sudarančios azoto dujos skystėja esant −210°C temperatūrai. Gyviems biologiniams organizmams poveikis tokioje būsenoje esančia medžiaga yra pražūtingas. Nepaisant to, šioje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas primena arba piktą pokštą, arba logikos paneigimą. Kaip tai įmanoma?

"Kai aš pirmą kartą pamačiau šią nuotrauką, pirmoji man į galvą šovusi mintis buvo 'tas ekstremalas tikriausiai išprotėjo! Viena sekundė šioje medžiagoje, ir teks ieškoti naujos odos rankai!'. Šios nuostabos beveik nemenkino tas faktas, jog tai buvo mano paties ranka, o nuotrauka buvo užfiksuota vos prieš minutę", pasakoja pavojingo eksperimento autorius Maikas Volkeris (Mike Walker).

Neįtikėtina, tačiau jis vos pajuto skysčio šaltį - tiesa, ranka inde su azotu užsibuvo ne ilgiau kaip sekundę. Plaštakos odoje neliko jokių pažeidimų - suveikė lygiai tas pats reiškinys, dėl kurio vandens lašeliai, patekę ant karštos keptuvės, pradeda šokinėti. Užlašinus vandens ant karšto metalo, tarp vandens ir įkaitusio paviršiaus susidaro izoliuojantis garo sluoksnis, kurį laiką neleidžiantis likusiai lašelio vandens masei įkaisti ir kelias sekundes leidžiantis pačiam lašeliui levituoti ore.

Skystam azotui šiltas kūnas prilygsta savotiškai "keptuvei" - jo paviršius yra įkaitęs daugiau kaip porą šimtų laipsnių aukščiau skysto azoto virimo temperatūros (−196°C). Todėl tą akimirką, kai ranka paliečia itin šaltą skystį, aplink ją susikuria apsauginis išgaravusio azoto sluoksnis. To pakanka, kad ranką saugiai pavyktų panardinti ir vėl ištraukti į išorę. Tačiau akimirką ilgiau, ir oda patirtų stiprius šalčio sukeltus sužalojimus.

Reiškinys yra vadinamas Leidenfrosto efektu , pagal pirmojo jį 1756 metais tyrusio gydytojo Johanno Gottlobo Leidenfrosto pavardę. "Aš apie šį reiškinį pirmą kartą sužinojau jau prieš daugybę metų, tačiau kai jį prireikė išbandyti realiame gyvenime, prisipažinsiu, naudojau savo kairiąją ranką - tą, kurios mažiau gaila", sako Maikas. Jis taip pat pateikia kitą šio reiškinio pavyzdį. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, turi būti įmanoma akimirkai įmerkti drėgną pirštą tiesiai į išlydytą šviną ir išvengti nudeginimo - jei tik tai daroma pakankamai greitai. "Po šiokių tokių pasvarstymų ir daugybės prisiminimų apie nudegimus nuo karšto švino, nusprendžiau, kad vis vien neišeitų padaryti geros nuotraukos", juokauja autorius.

Tačiau tai bet kuriuo atveju yra itin pavojingas eksperimentas. Jei skystas azotas įsigertų į drabužius, Leidenfrosto efektas nesuveiktų ir pasekmės būtų daugiau nei liūdnos. Kaip atrodo šis eksperimentas žiūrėkite tolesniame video.