Mokslo ir technologijų pasaulis

Rusijos Europos kaimynės uždaro sienos kirtimo punktus. Norvegija ir Suomija jau žengė tokį žingsnį. Vokietija uždaro savo konsulinius centrus Rusijos miestuose.

„Focus“ išsiaiškino, kas lėmė tokius sprendimus ir kokios bus pasekmės ateityje.

Suomija dėl nacionalinio saugumo nuo lapkričio 30 dienos uždarė visą sausumos sieną su Rusija. Priežastis – didžiulis migrantų srautas iš Rusijos Federacijos, grasinantis destabilizuoti politinę situaciją NATO šalyse.

Rusijos ir Suomijos sienos ilgis yra šiek tiek daugiau nei 1300 kilometrų. O šioje vietoje yra aštuoni patikros punktai, pastarosiomis savaitėmis veikė tik vienas – Raya-Jooseppi, esantis už poliarinio rato Laplandijoje. Bet dabar jis taip pat uždarytas. Bent iki gruodžio 13 d. Prašyti prieglobsčio galima tik oro uoste arba uoste.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo sako, kad dėl prieglobsčio prašytojų padaugėjimo kalta Rusija. „Akivaizdu, kad jiems padedama, – praėjusią savaitę sakė premjeras. – Rusijos pasieniečiai aiškiai pakeitė savo procedūras ir leidžia kirsti sieną asmenims su negaliojančiais dokumentais“. Ir tai gali būti „bausmė“ už tai, kad šalis nusprendė prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso po to, kai 2022 metais prasidėjo visapusiška Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą – 2023 metų balandžio 4 dieną šalis įstojo į NATO, tapo 31-ąja Aljanso nare.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat įsitikinęs, kad Rusija naudojasi migracija kaip spaudimo Europai įrankiu.

Veiksmai Rusijos interesų labui

Padėtis Rusijos ir Suomijos pasienyje ėmė aštrėti vasaros pabaigoje. Tada buvo kalbama apie migrantų grupes, norinčių kirsti sieną pėsčiomis, be reikalingų dokumentų, atsiradimą. Dažniausiai Afganistano, Pakistano, Sirijos, Jemeno, Maroko ar Kenijos piliečiai pareiškia, kad nori parašyti prieglobsčio prašymą. Iš pradžių pasieniečiai atsakė formaliai – sieną kirsti galima tik transporto priemonėmis.

Vėliau pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti organizuotas dviračių dalijimas iš mikroautobusų prie Rusijos sienos. Migrantai užlipo ant jų ir nuvažiavo į perėjimo punktą. Reaguodama į tai, Suomija oficialiai uždraudė dviračiais kirsti sieną, įrengė betoninius užtvarus.

Kiekvieną mėnesį prieglobsčio prašytojų daugėjo. Vietinės pasienio tarnybos duomenimis, vieną lapkričio dieną prieglobsčio prašytojų buvo iki 160. Viename iš kontrolės punktų jiems net teko panaudoti ašarines dujas prieš sieną bandžiusį prasiveržti migrantą.

Suomijos vyriausybės atstovai bandė kalbėtis su Rusijos puse, tačiau nesėkmingai. Užtat pačiame pasienyje suomių pasieniečiai užfiksavo vaizdą, kai rusai stūmė grupes migrantų iš savo teritorijos ir uždarė už jų vartus.

O tai komplikuoja situaciją, nes Suomija dėl humanitarinių priežasčių negali palikti žmonių šaltyje. O vienos grupės praleidimas reiškia, kad atsiras naujų. Filmuota medžiaga apie pasienyje šąlančius žmones, ypač jei tarp jų yra vaikų, sukels net suomių pasipiktinimą ir gali sukelti politinę krizę.

„Kad neišleistų papildomų pinigų, suomiai priversti atsisakyti deklaruojamų darbo su migracijos srautais normų, nors prieš tai ES šalys šimtmečius kūrė išorinių socialinių garantijų normas atvykstantiems į šalį ir prašantiems prieglobsčio. Paaiškėjo, kad kalbant apie pavienius ir laipsniškus atvejus, sistema veikia, bet kai migrantų srautai tampa dideli, tai virsta problema“, – sako analitinės analizės programos „Tarptautinė ir vidaus politika“ ekspertas Ihoris Tyškevičius.

Jis įsitikinęs, kad kitame etape gali šiek tiek padidėti įtampa visuomenėje, išaugti dešiniosios nuostatos ir vidaus politinio pobūdžio problemos.

„Šiame procese yra du komponentai. Pirmasis yra Rusijos Federacijos idėja. Antrasis yra kitas jos vykdytojas, tai yra Baltarusija, - tęsia analitikas. - Baltarusija gavo keletą svarbių signalų iš savo kaimynų ir Kinijos, kad Lukašenka turėtų baigti konfrontacijos temą. Ir dėl to pastaraisiais mėnesiais sumažėjo bandymų kirsti sieną su Lenkija. Bet tie atvykę migrantai turėjo kažkur išvykti. Kai kurie sulaikyti migrantai sako, kad bandė išvykti per Baltarusiją, bet buvo informacijos, kad jie gali kirsti Suomijos sieną. Tai yra grynai Rusijos pozicija ir Baltarusijos srautai, kurie šiandien persiorientavo į Rusijos ir Suomijos sieną“.

Kažkas panašaus jau įvyko Baltarusijoje

Krizė prie ES sienos – ne pirmas kartas. Rusija ir anksčiau bandė surengti hibridines atakas prieš Europos Sąjungos šalis.

2021 metų vasarą ir rudenį Baltarusija panašų testą surengė Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. Tada pasienyje pasirodė daugybė atstovų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantai tvirtino, kad juos lydėjo ir netgi skatino vykti Baltarusijos pasieniečiai. Vėliau paaiškėjo, kad migrantai į Baltarusiją buvo atgabenti specialiais skrydžiais, dalis jų pasirinko keletui mėnesių pasilikti prie Baltarusijos sienos, dalis grįžo į tėvynę. Sunku pasakyti, ar tokie lėktuvai atvyks į Rusiją.

Tęsinys kitame puslapyje:

Panaši situacija susiklostė ir Suomijoje 2016 m. Tada sausio–vasario mėnesiais keli šimtai migrantų atvyko prie Suomijos sienos Laplandijoje. Prieš tai Rusija aprūpino juos būstu ir transportu. Tuo metu vyko NATO šalių, prie kurių prisijungė Suomija, mokymai.

Svarbu pažymėti, kad prie Suomijos sienos šiuo metu prieglobsčio prašytojų skaičius buvo mažesnis nei anksčiau prie Lenkijos sienos. Tačiau ekspertai, ypač lenkų, mano, kad padėtis su pabėgėliais Suomijos ir Rusijos pasienyje laikui bėgant blogės.

Ypač apie tai „Yle“ leidiniui sakė Varšuvos universiteto profesorius ir migracijos specialistas Maciejus Duszczykas. Jis prognozuoja, kad į Suomiją migrantai gali atvykti ne tik per oficialius pasienio punktus, bet ir per miškus. Jis cituoja ankstesnę patirtį ir tvirtina, kad egzistuoja turkų ir Saudo Arabijos atstovų kontroliuojamas tinklas. Ir tai jiems yra verslas. Migrantai taip pat vyksta į Lenkiją, jei nori pasilikti kurioje nors iš ES šalių, ir į Suomiją, kur yra pakankamai aukštos socialinės garantijos.

Suomijos žurnalistai stebi transporto paslaugų skelbimus internete ir teigia matantys išaugusį aktyvumą: kai kurie siūlo „lengvą kelionę“ per Suomiją į Europą net taksi, kai kurie organizuoja dideles grupes 2024 m. sausio mėnesiui.

Europos laukia politinė krizė

„Turime įrodymų, kad, skirtingai nei anksčiau, Rusijos pasieniečiai ne tik leidžia žmonėms be reikiamų dokumentų išvykti į Suomiją, bet ir aktyviai padeda jiems patekti į pasienio zoną“, – komentuoja užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.

Tuo tarpu Rusija kaltinimus atmeta. Visų pirma Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad sienos perėjomis gali naudotis tie, kurie turi teisę. O Suomijos politikos pasikeitimas Rusijos atžvilgiu buvo pavadintas rusofobišku.

Apie tai, kaip kai kurie migrantai patenka į Suomiją, jie pasakoja savo tinklaraščiuose. Jie turi visą schemą: dviračio pirkimas Sankt Peterburge, traukinys iki sienos, išankstinė dokumentų patikra ir tikėtinas Rusijos vizų panaikinimas (be dviračių Rusija vizas išduodavo ir migrantams – studentams ir turistams), pervežimas automobiliu iki sienos, nakvynė viešbutyje ir „pasivaikščiojimas“ dviračiu. Galutinę distanciją filmavo net rusų žurnalistai.

Kalbant apie Lenkiją, problema buvo išspręsta dėl Europos Sąjungos spaudimo šalims, iš kurių atvyko migrantai.

Tačiau šiuo metu kalbama, kad panašios situacijos gali susidaryti ir kitose ES sienos vietose. Norvegija jau paskelbė, kad yra pasirengusi uždaryti vieną kontrolės punktą pasienyje su Rusijos Federacija. Estija taip pat diskutuoja apie šią galimybę ir stato barjerą.

„Kiekviena šalis, siekdama papildomos išorinės paramos, bandys šį iššūkį pritaikyti sau. Tai logiška politikos ir jos interesų apsaugos požiūriu. Natūralu, kad Suomija bando sulaukti pagalbos ir paramos, arba mažiausiai politinio bendradarbiavimo iš NATO partnerių. Ką suomiai bandys iškelti NATO lygmeniu – tai natūralu. Tačiau grėsmė šiandien yra iššūkis Suomijai“, – sako Ihoris Tyškevičius.

Nors Suomija pasirinko atstūmimo kelią, šalies vyriausybė praneša, kad nė vienas iš neseniai atvykusių migrantų negavo teigiamo sprendimo jį suteikti. Kai kurie gavo neigiamus atsakymus ir gali bandyti juos apskųsti. Suomija ir Rusija taip pat nutraukė susitarimą dėl bendradarbiavimo pasienyje.