Mokslo ir technologijų pasaulis

Klausos ar regos negalią turintys žmonės dažnai pastebi tai, kad pagerėja kiti jų jutimai, bet mokslas iki šiol negalėjo šio reiškinio paaiškinti. Tačiau Kanados tyrinėtojai atrado tiesioginį ryšį tarp pagerėjusios regos ir žmogaus smegenų srities, atsakingos už klausą, struktūros pasikeitimų.

Tyrėjai iš Vakarų Ontario universiteto (The University of Western Onatrio), vadovaujami šios įstaigos Smegenų ir proto tyrimų centro specialisto Stefeno Lombero (Sephen Lomber) tokios rūšies tyrimus atliko su įgimtą kurtumą turinčiomis katėmis. Jos yra vieninteliai gyvūnai (neskaitant žmonių), kurie dėl tam tikrų biologinių sutrikimų gali būti kurti nuo pat gimimo.

Palygindami kurčių kačių gebėjimus su klausą turinčiomis jų giminaitėmis, Lomberas kartu su savo komanda įrodė, jog pagerėja ne visi regą lemiantys veiksniai, o tik du iš jų - erdvės suvokimas periferiniame regėjime ir vizualinių pokyčių stebėjimas. Jie atrado, jog smegenų žievė, kuri yra atsakinga už periferinius garsus, esant būtinybei gali „persiprogramuoti“ į periferinio vaizdo suvokimą.

„Smegenys dirba labai efektyviai ir stengiasi išnaudoti kiekvieną nenaudojamą savo plotą. Jos nori kompensuoti vieno jutimo praradimą kito jutimo pagerėjimu. Pavyzdžiui, jeigu esi kurčias, matysi atvažiuojančią mašiną iš toliau nei įprastas žmogus, kadangi tu negali girdėti, kaip ji atvažiuoja; analogiška situacija stebima ir su gebėjimu nustatyti, kaip greitai juda mašina“, - teigia Lomberas.

Šiuo metu mokslininkų komanda siekia išsiaiškinti, kaip pasikeičia kurčiojo žmogaus smegenys, kai pradedami naudoti klausą gerinantys implantai. „Jeigu smegenys savo struktūrą pakeitė taip, kad už klausą atsakinga dalis padeda apdoroti vaizdą, kas tuomet atsitinka klausai atsistačius?“ - klausia tyrėjas. Taip pat planuojama atlikti tyrimus, siekiant sužinoti, ar tokie smegenų pokyčiai pasitaiko ir tiems žmonėms, kurie gimė sveiki, tačiau klausos neteko vėliau.