Mokslo ir technologijų pasaulis

Šis asmuo be jo žinios gavo plutonio dozę, kuri buvo daug kartų didesnė už mirtiną dozę.

Amerikiečių dažytojas Albertas Stevensas, žinomas kaip „Pacientas CAL-1“, yra radioaktyviausias žmogus istorijoje. Jis buvo paveiktas radiacijos ir sugebėjo išgyventi didžiausią spinduliuotės dozę. Stevensui to nežinant, jis gavo plutonio dozę, daug kartų didesnę už mirtiną dozę, nes klaidingai buvo manoma, kad jis serga nepagydoma liga, rašo „IFLScience“.

1945 m. gegužę amerikiečių dažytojas Albertas Stevensas patyrė neįtikėtiną nesėkmių seriją. Iš pradžių jam per klaidą buvo diagnozuotas skrandžio vėžys ir gydytojai jam pasakė, kad Stevensui liko gyventi ne daugiau nei šeši mėnesiai. Nors tai buvo baisi žinia, Stevenso laukė kažkas baisesnio.

Antrojo pasaulinio karo Manheteno projekto (kurio metu sukurtos pirmosios branduolinės bombos) metu fizikai nerimavo dėl plutonio poveikio žmonėms – buvo siekiama kuo greičiau pradėti plutonio poveikio žmogaus organizmui programą.

Mokslininkai sužinojo, kad Stevensas serga nepagydoma liga, nors vėliau paaiškėjo, kad tai buvo klaidinga diagnozė, ir pakvietė jį į pirmuosius plutonio bandymus su žmonėmis.

Stevensui buvo suteiktas „Paciento CAL-1“ kodas. Tyrimo metu jis gavo didžiausią spinduliuotės dozę iš visų eksperimento dalyvių. Dėl to į Stevenso kūną pateko plutonio-239 (0,75 mikrogramų) ir plutonio-238 izotopai (0,2 mikrogramų). Pastarasis pasirinktas todėl, kad jį lengviau sekti kūne.

Po metų gydytojai išsiaiškino, kad iš tiesų Stevensas sirgo gerybine skrandžio opa, o tai reiškia, kad sveikas žmogus gavo didžiausią sukauptą radiacijos dozę, kokią žmonės kada nors yra gavę – 131 kBq (kilobekerelių). Ši dozė buvo daug kartų didesnė už mirtiną dozę.

Manoma, kad Stevensas buvo priverstas gauti tokią radiacijos dozę ir jam nebuvo paaiškinta, kas vyksta, nes nėra įrodymų, kad amerikiečių dažytojas sutiko su tokiu eksperimentu.

Nepaisant to, Stevensas išgyveno dar 21 metus ir 1966 m. mirė nuo širdies ligos, būdamas 79 metų amžiaus. Visą tą laiką plutonis liko Stevenso organizme, jo kiekis pamažu nyko dėl radioaktyvaus skilimo ir biologinio pasišalinimo.

Įdomu tai, kad fizikas Josephas Hamiltonas, atlikęs eksperimentą su Stevensu, 1957 m., būdamas 49 metų, mirė nuo leukemijos, kurią tikriausiai sukėlė radiacijos poveikis organizmui jo darbo metu.