Mokslo ir technologijų pasaulis

Apie peršalimo ligų profilaktiką turime galvoti labai anksti, dar šiltuoju metų laiku. Būtent nuolat būdami gryname ore, poilsiaudami, mėgaudamiesi gamta, saule, grūdindami savo organizmą maudynėmis ežeruose, upėse, jūrose kaupiame jėgas žvarbiam rudeniui.

Šaltuoju metų laiku užsidarome prastai vėdinamose darbo patalpose, namuose – mūsų organizmo apsauginės jėgos pradeda mažėti, žmogus mažiau juda ir organizmas ima depresuoti ir reaguoti lygiai taip pat, kaip tikro pavojaus atveju.

Dauguma bakterijų ir virusų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Žiemą mūsų imuninė sistema, ribojanti bakterijų ir virusų dauginimąsi, susilpnėja, todėl sergama dažniau. Organizmo imunitetą reikia stiprinti nuolat vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: svogūnus, česnakus, ežiuoles, imbiero šaknis, vitaminus, medų ir kita. Patariama valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti natūralias žolelių arbatas.

Išvengti peršalimo ligų labai padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore, daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Organizmas turi būti grūdinamas nuolat visus metus ir įvairiais būdais. Sportas ir fizinis krūvis labai išjudina visą organizmą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti peršalimo ligų.

Atsparumą ligoms didinsime, jei neperšalsime, vengsime didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų. Labai svarbu palaikyti tinkamą patalpų mikroklimatą. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta, net ir šaltuoju metų laiku reikia vėdinti patalpas – sudaryti skersvėjį ir atidaryti langus nors 10 min. Tai mažina patalpose esančių virusų plitimą, aprūpina mūsų organizmą deguonimi, labai svarbiu veiksniu prieš įvairias infekcijas. Nevėdinamose patalpose pirmiausia į deguonies trūkumą reaguoja smegenys. Šiandieninis spartus gyvenimo tempas ir socialinės aplinkos keliami reikalavimai verčia žmogaus smegenis dirbti gerokai intensyviau – daugybės darbų darymas vienu metu ir galvojimas iš karto apie daugelį problemų suardo natūralią žmogaus psichoemocinę būseną ir labai silpnina imuninę sistemą. Nervinis nuovargis, susilpnėjęs dėmesys, galvos skausmas ir svaigimas – visa tai sutrikusios kraujo apytakos ir blogo smegenų aprūpinimo deguonimi požymis.

Labai svarbi tinkama, sezoną atitinkanti apranga. Geriausiai šilumą išsaugoti padeda natūralaus pluošto apatiniai drabužiai. Juos šaltuoju metų laiku privaloma dėvėti, nes susidaręs oro sluoksnis tarp apatinių ir viršutinių drabužių puikiai laiko šilumą ir taip apsaugo organizmą nuo peršalimo. Ypač svarbu asmens higiena – patartina dažnai plauti rankas, išlaikyti vieno metro atstumą tarp kosinčio, sergančio asmens.

Vienas iš svarbesnių imuninės sistemos stiprinimo būdų – tinkama ir subalansuota mityba. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių. Daug vertingų baltymų yra varškėje, kiaušiniuose, svarbu valgyti žuvį, vaisius, daržoves, vartoti pakankamai skysčių. Šaltuoju metų laiku nerekomenduojama laikytis specialių dietų ar organizmo valymo priemonių.

Būtent šaltuoju metu labai suaktyvėja herpio virusas ir išberia lūpas. Esama mokslinių duomenų, rodančių, kad bloga nuotaika, ilgalaikis stresas lemia imuninės sistemos išsiderinimą, bendro kortizolo lygio organizme sumažėjimą ir padidina įvairių peršalimo ligų riziką. Reakcija į stresą yra labai individuali, ji priklauso nuo paveldimumo ir nuo asmenybės savybių, užsigrūdinimo laipsnio ir kt.

Tad atėjus žvarbiam rudeniui nereikia pasiduoti neigiamų emocijų poveikiui ir toliau stengtis stiprinti organizmą visomis šiuo laikotarpiu įmanomomis grūdinimo priemonėmis. XXI a. žmogus gali pats sau padėti ir nuolat puoselėti savo sveikatą.