Mokslo ir technologijų pasaulis

„Problema yra žmogaus prigimtyje, bet tai nėra kaltinimas, nereikia čia įsižeisti.“

Nauja Pasaulio meteorologijos organizacijos ataskaita patvirtina, kad 2023-ieji buvo šilčiausi iki šiol užfiksuoti metai. Be to, buvo sumušti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, vandenynų rūgštėjimo, jūros lygio kilimo ir ledynų tirpimo rekordai. 2024 metų prognozės taip pat nėra optimistinės. Klimatologas prof. Bogdanas Chojnickis iš Poznanės gyvybės mokslų universiteto perspėja, jog yra tikimybė, kad 2024-ieji taps karščiausiais metais temperatūros matavimų istorijoje.

Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaitoje „State of the Global Climate 2023“ primenama, kad 2023 m. buvo šilčiausi metai istorijoje, o vidutinė pasaulinė temperatūra Žemės paviršiuje 1,45°C (su ribiniu neapibrėžtumu ± 0,12°C) viršija ikipramoninio laikotarpio bazinę ribą. WMO generalinė sekretorė Celeste Saulo pažymėjo, kad „niekada nebuvome taip arti – nors ir laikinai – prie Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytos apatinės 1,5°C ribos“. Ji taip pat pridūrė, kad WMO bendruomenė „pasauliui skelbia raudoną įspėjimą“. Savo ruožtu JT vadovas Antonio Guterresas sakė, jog ataskaitoje rodoma „planeta yra ant slenksčio“.

Prof. Bogdanas Chojnickis  atkreipia dėmesį į su šia situacija susijusią riziką. „Pavojingai priartėjome prie 1,5°C slenksčio ir žinome, kad peržengus 2°C atšilimo ribą viskas pradės spontaniškai keistis, o tai reiškia, kad klimato sistema pajudės visiškai nauja linkme. Tolesnis temperatūros kilimas ir apskritai klimato sistemos pasikeitimas įvyks savaime“, – teigia mokslininkas.

Eksperto teigimu, tada klimato sistema taps visiškai kitokia. Žmonijai tai reiškia didžiulius prisitaikymo prie sąlygų sunkumus. Tai apims ne tik aukštą temperatūrą, bet ir, pavyzdžiui, intensyvias sausras bei smarkias liūtis, taip pat dideles išlaidas tose vietose, kurios jau susiduria su tokiomis problemomis.

„Tai rimtas iššūkis visai Žemės civilizacijai. Aš neprognozuoju pasaulio pabaigos, bet jei kas nors mano, kad jo gyvenimo lygis nepriklauso nuo klimato, manau, turėtų gerai pagalvoti. Jei įsivaizduosime, kad klimato sąlygos pasikeis ir taps labiau neapibrėžtos, nesunku įsivaizduoti, jog tokios situacijos socialinės ar ekonominės pasekmės gali būti labai nemalonios.“

WMO ataskaitoje ekspertai pabrėžia, kad klimato kaita yra daug daugiau nei tik oro temperatūra. 2023 metais Antarktidoje galėjome stebėti kylančią vandenyno temperatūrą, didėjantį rūgštėjimą, ledynų tirpimą ir jūros ledo nykimą. Pavyzdžiui, karščio bangos paveikė vidutiniškai trečdalį visų vandenynų, o ledynai visame pasaulyje patyrė didžiausią ledo praradimą nuo 1950 m., kai buvo pradėti fiksuoti įrašai. Duomenys aiškūs, tačiau daugeliui iš mūsų vis dar sunku patikėti globaliniu atšilimu. Eksperto teigimu, tai gali būti dėl mūsų prigimties.

„Problema yra žmogaus prigimtyje, bet tai nėra kaltinimas, nereikia čia įsižeisti. Mes gyvename čia ir dabar, paprastai nekreipdami dėmesio į užuominas apie tai, kas nutiks ateityje. Šiek tiek kaip Scarlett O'Hara, filme „Vėjo nublokšti“ mes sakome: „Pagalvosiu apie tai rytoj“. Be to, noriai klausomės istorijų, kurios kažkaip mus ramina, pateikiamos sąmokslo teorijos, kad kažkas nori mus apgauti kalbėdamas apie klimato atšilimą.“

Kita dažna problema yra painioti orus su klimatu ir teigti, kad dėl sniego ir šalčio visuotinis atšilimas negali egzistuoti. Skirtumą tarp šių klausimų paprastai pateikia prof. B. Chojnickis:

„Oras yra kaip nuotaika, o klimatas yra specifinio pobūdžio. Taigi čia kalbame apie charakterio, o ne nuotaikos pasikeitimą. Kasdien nuotaika gali skirtis, o charakterio pasikeitimas – daug rimtesnis pokytis, kuris mums pateikia daug sunkesnių, daug daugiau pastangų ir darbo reikalaujančių iššūkių.“

Daugeliu atžvilgių rekordiniai 2023-ieji jau už nugaros, tačiau mokslininkai perspėja, kad 2024-ieji gali būti karščiausi metai matavimų istorijoje. Prof. B. Chojnickis nurodo keletą argumentų, palaikančių tai. „Pirmiausia tai El Ninjo reiškinys, kuris jau išsijungia, bet jo „aidas“ vis dar jaučiamas, vandenynai yra šilčiausi stebėjimų istorijoje nuo 1982 metų, taip pat stebime didelį saulės aktyvumą. Turime prisiminti, kad artėjame prie maksimumo. Visa tai kartu labai tikėtina, kad 2024 m. bus pasiektas naujas rekordas. Tai jau matoma Lenkijoje, kur dėl rekordiškai aukštos temperatūros prasidėjo augalų vegetacija.“