Mokslo ir technologijų pasaulis

JAV Karinės oro pajėgos finansuoja mikrobangų spindulinio ginklo, įrengto nepilotuojamuose lėktuvuose, kūrimo programą.

Nors priešo ginkluotės ir ryšių sistemų elektroniką naikinančių didelės energijos mikrobangų (High-power microwave, HPM) ginklų prototipai JAV kuriami jau ne vieną dešimtmetį, karinės aviacijos pasiekimai nepilotuojamų, sunkiai pastebimų ir labai nedidelių orlaivių srityje šiuo metu yra kur kas įspūdingesni.

O juk kompaktiško spindulinio ginklo ir nepilotuojamo lėktuvo derinys atvertų visiškai naujas galimybes efektyviai „paralyžiuojant“ priešo priešlėktuvinę gynybą, kai prieš prasidedant didelio masto oro kampanijai „išjungiami“ radarai, priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai ir vadavietės.

Šiuo metu priešo oro erdvės gynybos sistemas „ardo“ naikintuvai, apginkluoti radarus aptinkančiomis raketomis, tačiau ateityje ši pavojinga misija gali būti patikėta nepilotuojamiems orlaiviams su elektroniką gadinančiais spinduliniais ginklais.

Didelės energijos mikrobangų ginklai, spinduliuojantys itin galingus elektromagnetinius impulsus, kurie paralyžiuoja kompiuterius, elektroninę įrangą, ryšių sistemas, transporto priemones, radarus bei raketų nukreipimo sistemas, tačiau nekenkia pastatams ir žmonėms, kuriami dar nuo pirmųjų branduolinių užtaisų bandymo laikų. Poligonuose sprogdinant pirmąsias atomines bombas buvo pastebėtas griaunančios galios elektromagnetinio impulso poveikis. Vis dėlto iki šiol JAV laboratorijose pagamintos „elektroninės bombos“ buvo laikomos „nepraktiškomis“ vien dėl savo dydžio – jos paprastai būdavo ilgesnės, nei 3,5 metro.

Tačiau JAV mokslininkams jau pavyko sukurti pirmąjį kompaktiškos „elektroninės bombos“, nenaudojančios branduolinio užtaiso, prototipą. Šis itin galingą mikrobangų impulsą, naikinantį priešininko elektroninę įrangą, generuojantis įrenginys galės būti montuojamas į sparnuotąsias raketas ir aviacines bombas. Tokio ginklo prototipo skersmuo – vos 15 centimetrų, o ilgis – 1,5 metro. Šitoks dydis laikomas pakankamai kompaktišku, kad mikrobangų ginklus būtų galima naudoti taktinėse JAV kariuomenės operacijose.

Pirmoji kompaktiška „elektroninė bomba“, kurią galima naudoti sparnuotosiose raketose, aviacinėse bombose ar nepilotuojamuose orlaiviuose, 2009 m. balandžio mėnesį buvo išbandyta JAV kariuomenės arsenalo Hantsvilio (Alabamos valstija) poligone. Prototipinio įrenginio, naudojančio vidinį energijos šaltinį, maksimali galia siekė 35 megavatus, elektromagnetinio impulso trukmė – nuo 100 iki 150 nanosekundžių, paskleistų mikrobangų ruožas – nuo 2 iki 6 GHz.

Aktyvuojant „elektroninę bombą“ detonuojami jose esantys plastikiniai sprogmenys, o sprogimo energija paverčiama radijo bangomis, kurias išspinduliuoja vidinė antena. Kadangi šiam procesui būtina sudėtinga techninė įranga, sumažinti įrenginio dydį iki šiol esą buvo labai sunku.

Pranešama, kad praėjusią savaitę Pentagonas žengė dar vieną žingsnį link spindulinio ginklo bepiločiuose orlaiviuose praktinio naudojimo. JAV Karinės oro pajėgos pasirašė 230 tūkstančių dolerių vertės sutartį su korporacija „Lockheed Martin“, pagal kurią bus vykdomi nepilotuojamame orlaivyje įrengto mikrobangų ginklo tyrimų ir kūrimo darbai. Tokios ginklų sistemos prototipas bus „didelės energijos mikrobangų ginklas, naikinantis priešo elektroninę įrangą, tačiau nedarantis žalos jo personalui“.

Pabrėžiama, kad ankstesniuose tokio pobūdžio tyrimuose buvo siekiama įmontuoti didelės energijos mikrobangų šaltinį į aviacinę bombą arba sparnuotąją raketą. Šiuo atveju kalbama apie spindulinį ginklą – bepiločiame lėktuve generuojamą mikrobangų pluoštą, kuris bus nukreipiamas į antžeminius karinius objektus.

Pasak apžvalgininkų, JAV karinės oro pajėgos kaip pirminę tokio ginklo platformą veikiausiai naudos radarams nematomą „Lockheed Martin“ bepilotį lėktuvą RQ-170 „Sentinel“. Manoma, kad jei naujoji spindulinio ginklo kūrimo programa bus sėkminga, JAV Karinių oro pajėgų bepiločiai lėktuvai galės vykdyti „elektronines takas“ maždaug po 10 metų.