Mokslo ir technologijų pasaulis

Balandžio 8 d., pirmadienį, iš dalies Jungtinių Valstijų, Kanados ir Meksikos teritorijos bus matomas visiškas užtemimas.

Šio įvykio laukia ne tik milijonai žiūrovų, bet ir NASA mokslininkai, o tai nenuostabu.

Jau daugelį metų įvairių šalių mokslininkai bando suprasti, kaip užtemimas veikia įvairius Žemėje ir atmosferoje vykstančius procesus.

Pavyzdžiui, septintajame dešimtmetyje mokslininkai naudojo viršgarsinį lėktuvą, kuris tiesiog persekiojo šešėlį, kad reiškinį būtų galima stebėti kuo ilgiau. Tačiau šį kartą NASA mokslininkai ketina vienu metu paleisti tris raketinius zondus.

Po užtemimo įvykęs skrydis lėktuvu nedavė daug rezultatų, išskyrus gražias nuotraukas. Tačiau jau seniai žinoma, kad užtemimai sukelia greitus ir dramatiškus pokyčius Žemėje ir atmosferoje.

Pavyzdžiui, smarkiai sumažėja temperatūra ir išsisklaido net kai kurie debesys. Pasikeičia ir gyvūnų elgsena.

Tačiau vis dar mažai žinoma apie tai, kaip šis reiškinys veikia jonosferą, t. y. viršutinį Žemės atmosferos sluoksnį 90-500 kilometrų aukštyje.

Ši sritis dėl didelės laisvųjų jonų ir elektronų koncentracijos vadinama jonosfera.

Rentgeno ir ultravioletiniai spinduliai, taip pat kosminiai spinduliai atima elektronus iš dujų atomų, jonizuoja erdvę, todėl viršutinė atmosferos dalis šviesiuoju paros metu išsiplečia.

Tačiau saulėlydžio metu jonosfera tampa plonesnė, nes jonai rekombinuoja į neutralius atomus iki kitos aušros.

Pirmieji saulės spinduliai juos vėl ištraukia, ir situacija kartojasi. Tačiau užtemimas šį procesą smarkiai pakeičia.

Mokslininkai jo poveikį netgi lygina su motorine valtimi, kurios bangos sutrikdo šviesos bangavimą tvenkinyje, tiesiogine to žodžio prasme įsibrauna į jį.

Tokie jonosferoje atsirandantys sutrikimai trikdo radijo ir palydovinį ryšį.

NASA raketos tirs jonosferą užtemimo metu

NASA raketos skris į jonosferą, kad išsiaiškintų, kas joje vyksta užtemimo metu. Kaip aiškina patys mokslininkai, trumpalaikių jonosferos pokyčių iš palydovų nebus galima stebėti, nes užtemimo metu jie bus kitur. Todėl trys raketos bus paleistos iš agentūros skrydžių bazės Wallops saloje Virdžinijos valstijoje.

Šioje teritorijoje užtemimas bus ne visiškas, o tik 81,4 proc. Tačiau to pakaks, kad mokslininkai gautų atsakymus į juos dominančius klausimus, visų pirma, kaip plačiai jonosferoje pasklinda užtemimo sukeltas „pėdsakas“.

2023 m. spalį komanda jau paleido raketą per dalinį Saulės užtemimą, vadinamą „ugnies žiedu“.

Tuo metu Mėnulis užstojo 90 proc. saulės šviesos. Tyrimas parodė, kad sumažėjusi saulės šviesa iš tiesų gali turėti įtakos radijo ir palydoviniam ryšiui.

Tai tik pabrėžė tolesnių tyrimų poreikį ir galimybę prognozuoti poveikį.

Taigi dabar mokslininkus domina, ar sutrikimai pasireikš tame pačiame aukštyje kaip ir praėjusį kartą ir kiek pasikeis masės skalė.

Tačiau kodėl NASA nori paleisti būtent tris raketas? Iš tikrųjų tai gana paprasta – jos pakils skirtingu laiku, 45 minučių intervalu.

Pirmoji raketa pakils prieš užtemimą, antroji – jo metu, o trečioji – iškart po jo.

Gauti rezultatai padės mokslininkams pagerinti ryšio kokybę. Be to, ateityje ši informacija gali būti naudinga klimato inžinerijos srityje.

Saulės šviesos blokavimą mokslininkai laiko vienu iš būdų kovoti su visuotiniu klimato atšilimu.

Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau informacijos, kad šis problemos sprendimo būdas gali sukelti dar daugiau neigiamų pasekmių.

Kitas visiškas užtemimas virš Jungtinių Valstijų ir jų apylinkių įvyks tik 2044 m. Todėl dabar mokslininkai turi retą galimybę surinkti svarbių duomenų.