Mokslo ir technologijų pasaulis

Holivudas vienas po kito pristato įspūdingus fantastinius filmus, kuriuos specialiųjų efektų pagalba sukuria nematytus pasaulius ar pristato sunkiai įsivaizduotinus ateities mokslo pasiekimus. Bet iš kur scenarijų autoriai ima tokių nestandartinių idėjų? Galbūt fantastiniai epizodai gimsta iš jau esamų mokslo žinių?

Apie tai nusprendė pasiaiškinti vienas garsiausių Lietuvoje mokslo populiarintojų Rolandas Maskoliūnas, DELFI TV pristatydamas dviejų pastarojo metų populiariausių fantastinių filmų mokslines apžvalgas.

Pirmasis iš apžvelgtų filmų – 3D efektais pagražintas „Įsikūnijimas“ (angliškai „Avatar“).

Prie Kentauro alfos žvaigždės (tai artimiausia žvaigždė, nutolusi nuo žemės už 4,3 šviesmečių) sukasi dujinė milžinė – planeta Polyphemus, o aplink ją – Pandoros planeta, pasižyminti unikalia biosfera. Tokią sistemą sukūrė filmo „Įsikūnijimas“ autoriai, 380 puslapių knygoje, pavadintoje „Pandorapedia“ išsamiai aprašę jos egzistavimo niuansus, biosferą ir t.t.

Ar įmanoma tokia turtinga biosfera Kentauro alfos dvinarės žvaigždės sistemoje? Dėl specifinės sukimosi orbitos greta viena kitos jos būna gan trumpai. Todėl Pandoroje kelias dešimtis metų trunkančias rūsčias žiemas keistų šiltesni, bet trumpalaikiai periodai. Vadinasi, tokia įvairi augmenija ir gyvūnija tiesiog neištvertų tokių ryškių temperatūros ir klimato pokyčių. Be to, Pandoros danguje matyti didžiulis planetos diskas. Vadinasi, dujinė milžinė yra arti. Tai reiškia, kad palydovą veiktų milžiniška gravitacija, kur kas didesnė, negu Mėnulis veikia Žemę. Pavyzdžiui, Jupiteris taip „maigo“ savo palydovą Ijo, kad jis visas kaip votimis aptekęs veikiančiais ugnikalniais.

Jeigu visgi įsivaizduosime labiau klasikinį modelį su viena žvaigžde, logikos yra. Kadangi gravitacija Pandoroje 20% mažesnė negu Žemėje, Navi yra aukštesni už žmones. Itin gražiai Pandoros peizažas atrodo naktį, kuri trunka visą mėnesį. Dėl šios priežasties vietos augmenija ir gyvūnija prisitaikė, įgiję bioliuminescentines savybes. Jie naktį žaižaruoja įvairiomis spalvomis, kaip žemės gėlavandenės žuvys arba jonvabaliai. Aišku, tikėtis kad tokių skirtingų pasaulių gyvybę koduoja tokia pati DNR, būtų naivu. Tačiau tokiu atveju nebūtų įmanoma gauti Avatarų, suliejus žmonių ir navi genus.

Daugiau apie Pandoros paslaptis ir galimus sąryšius su žemiška gyvybe pasakoja Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkas Kąstytis Beitas.

Dar vienas į aukštus populiarumo reitingus įkopęs Holivudo filmas – fantastinis trileris „Pradžia” („Inception“). Nors jo siužetas yra mokslinės fantastikos rezultatas, bet kai kurios jame išsakytos sapnų valdymo idėjos yra tikros – apie tai sekančiame R. Maskoliūno video reportaže pasakoja neurobiologas Martynas Žakevičius.

Žinoma, nežiūrint sąsajų su tikrais mokslo pasiekimais, Holivudo filmuose netrūksta ir visiškai klaidingų fizikos interpretacijų.