Mokslo ir technologijų pasaulis

Antarktida yra ledu padengtas žemynas, esantis Žemės pietuose. Net ir vasarą vidutinė temperatūra čia yra -25 laipsniai Celsijaus.

Tačiau didelis šaltis netrukdo šiai užšalusiai planetos daliai būti didelio vulkaninio aktyvumo vieta.

Antarktidoje yra kelios dešimtys ugnikalnių, kurių dauguma neveikia. Tačiau maždaug aštuoni iš jų tebėra aktyvūs, o trijų iš jų išsiveržimai buvo užfiksuoti neseniai.

Vienas iš Antarktidos ugnikalnių yra Erebusas, kuris laikomas piečiausiu ugnikalniu Žemėje.

Kartą mokslininkai ištyrė orą aplink šį darinį ir nustatė, kad kasdien jis išmeta didžiulį kiekį aukso dulkių. Jei išrastumėte jų surinkimo technologiją, galėtumėte greitai praturtėti.

Erebusas

Erebuso ugnikalnis yra Roso saloje, kur yra dar keletas mažesnių ugnikalnių, kurių daugelis jau seniai užgesę.

Vulkaniškai aktyvų kalną mokslininkai atrado tik 1841 m., nes jis yra toli nuo civilizuoto pasaulio. Atradėju laikomas britų jūrininkas Džeimsas Rosas, kurio garbei ledu padengta sala ir pavadinta.

Erebusas pavadintas senovės graikų dievo Erebo, simbolizuojančio amžiną tamsą, vardu. Apskaičiuota, kad Erebuso ugnikalnio aukštis yra 3794 m, kraterio skersmuo – 805 m, o gylis – 274 m.

Atidžiai įsižiūrėjus į palydovines Erebuso ugnikalnio nuotraukas, galima pamatyti, kad jo viršūnėje yra kažkas raudono. Tai lavos ežeras, atsiradęs apie 1972 m. – nuo tada mokslininkai pradėjo stebėti ugnikalnio veiklą.

Jis reguliariai į viršų išmeta įvairių dujų debesis. Kai kada iš angų net išlekia išsilydžiusių uolienų rieduliai, kurie geriausiai žinomi kaip „vulkaninės bombos“.

1991 m. mokslininkai ištyrė orą aplink ugnikalnį ir nustebo pastebėję, kad dujų srautuose yra mažyčių, ne didesnių kaip 20 mikrometrų dydžio aukso kristalų.

Mokslininkų skaičiavimais, kiekvieną dieną Erebusas į dangų išmeta 80 gramų aukso – mokslinio leidinio „IFL Science“ autoriai apskaičiavo, kad tai prilygsta 6 000 JAV dolerių.

Tyrimo rezultatai parodė, kad aukso dulkės pasklinda iki 1000 kilometrų atstumu nuo ugnikalnio.

Netikėtas aukso šaltinis Antarktidoje

Todėl Antarktidą galima vadinti aukso žemynu. Jei kuriam nors verslininkui pavyks sukurti technologiją, leidžiančią iš oro surinkti smulkias aukso daleles, jis gali praturtėti.

Tačiau tai skamba kaip kažkas iš fantastikos srities, nes mikroskopinės metalo dalelės skrieja labai toli viena nuo kitos – nebent kam nors pavyktų įrengti filtrą tiesiai virš ugnikalnio žiočių.

Sprendžiant iš naujienų trūkumo, nė vienas verslininkas nesidomi aukso gavyba Antarktidoje. Taip gali būti dėl to, kad aukso gavyba tokiame atokiame ir šaltame žemyne gali kainuoti brangiau nei pats metalas. Labiausiai tikėtina, kad tai tiesiog nepelningas verslas ir toks verslas atneš tik nuostolius.