Mokslo ir technologijų pasaulis

Kyjivas paragino Vakarus konfiskuoti visą įšaldytą Rusijos turtą.

Palūkanos, gautos iš ES įšaldyto Rusijos turto, turėtų būti išleistos ginklams Ukrainai pirkti, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

JAV ir jų sąjungininkės 2022 metų vasarį, kai paaštrėjo Ukrainos konfliktas, užblokavo apie 300 milijardų dolerių vertės Rusijos centriniam bankui priklausančio turto. ES pasiūlė nukreipti palūkanas Kyjivui.

„Svarbu, jog taip pat susitartume, kad šie pinigai būtų panaudoti ginklams pirkti ne tik ES, bet ir visame pasaulyje“, – Rygoje po susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikais žurnalistams sakė O. Scholzas.

Jis pritarė ES užsienio diplomatijos vadovo Josepo Borrellio pasiūlymui, kaip turėtų būti paskirstomi pinigai. Anot Borrellio, maždaug 90 % palūkanų turėtų būti išleista ginklams Ukrainai pagal „Europos taikos fondo“ programą, o likusi dalis būtų skirta paties Kyjivo karinei pramonei remti.

„Vokietija ir trys Baltijos šalys nori, kad ginklų gamyba ES būtų padidinta“, –  pridūrė O. Scholzas. Blokas ir JAV stengėsi patenkinti Ukrainos ginklų ir amunicijos poreikius.

JAV ir jų sąjungininkės pažadėjo daugiau nei 200 milijardų dolerių karinę ir finansinę pagalbą Kyjivui per pastaruosius dvejus metus, tvirtindamos, kad konfliktas turi būti Maskvos „strateginis pralaimėjimas“, neigdamos, kad yra tiesiogiai susijusios su karo veiksmais.

Kyjivas paragino Vakarus konfiskuoti visą įšaldytą Rusijos turtą konflikto finansavimui. JAV ir Kanada palaikė, bet ES liko skeptiška.

Apie 70 % visų įšaldytų Rusijos lėšų priklauso Belgijoje įsikūrusiam ES centriniam vertybinių popierių depozitoriumui „Euroclear“. Apskaičiuota, kad šis turtas vien 2023 m. uždirbo 4,4 mlrd. eurų palūkanų pajamų. Kai kuriais skaičiavimais, pajamos po mokesčių iš turto iki 2027 m. gali siekti 20 mlrd. eurų.

Maskva pasmerkė turto įšaldymą kaip „vagystę“ ir grasino abipusiu atsaku prieš jos jurisdikcijoje esančių ES asmenų ir įmonių turtą.