Mokslo ir technologijų pasaulis

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.

Seimas rudenį svarstys Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.

Praėjusį ketvirtadienį šiai Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės pateiktai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 7. Įstatymo pataisų dabar imsis Seimo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas.

Pasak D. Asanavičiūtės, Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, svarbu užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba bent baziniu jos lygiu.

„Kadan­gi už­sie­nie­čių, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, skai­čius jau vir­ši­jo 200 tūkst. ir Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas vis dėl­to nu­ma­to vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mą vie­ša­ja­me Lie­tu­vos gy­ve­ni­me, kal­bos ap­sau­gą, kon­tro­lę ir at­sa­ko­my­bę už šio įsta­ty­mo pa­žei­di­mus, ma­ny­čiau, kad bū­ti­na nu­ma­ty­ti to­kį spe­ci­fi­nį rei­ka­la­vi­mą. (...) Ši nuo­stata aiš­kiai pa­sa­ko, kad, jei­gu tu dir­bi ap­tar­na­vi­mo sek­to­riu­je, tu tu­ri mo­kė­ti lie­tu­vių kal­bą ba­zi­niu ly­giu“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė D. Asanavičiūtė.

Jei­gu vals­ty­bė nu­ma­to tam tik­rą prie­vo­lę ar­ba rei­ka­la­vi­mą, tai, jos manymu, vals­ty­bė tu­rė­tų ir pa­dė­ti už­sie­nie­čiui tą prie­vo­lę įgy­ven­din­ti, tai yra iš­mok­ti lie­tu­vių kal­bą tam tik­ru ba­zi­niu ly­giu.

„Už­im­tu­mo tar­ny­ba jau tei­kia ne­mo­ka­mus lie­tu­vių kal­bos kur­sus tiek esan­tiems Už­im­tu­mo tar­ny­bos są­ra­šuo­se, tiek ir žmo­nėms, ku­rie jau dir­ba, taip pat uni­ver­si­te­tai tei­kia kur­sus. Tuo la­biau, kad įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą siū­lo­me nuo ki­tų me­tų ba­lan­džio 1 die­nos. Tai­gi už­tek­tų ir lai­ko, ir ga­li­my­bių su­dė­lio­ti ne­mo­ka­mų kur­sų tei­ki­mo ir pri­ei­na­mu­mo pro­ble­ma­ti­ką“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Įstatymo pataisoms ragino pritarti ir „valstietis“ Stasys Tumėnas.

„Tei­si­niu po­žiū­riu tai, kas da­ro­si pre­ky­bos cen­truo­se, vie­šo­sio­se erd­vė­se ir pa­na­šiai, yra Lie­tu­vos pi­lie­čių ling­vis­ti­nių tei­sių pa­žei­di­mas“, – sakė jis.

Svarstė, kad įstatymo pataisos perteklinės

Tuo tarpu Seimo narė „laisvietė“  Ieva Pakarklytė mano, kad įstatymo pataisos yra per­tek­li­nės, nes jau da­bar Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas rei­ka­la­vi­mas ap­tar­nau­ti pardavimų ir paslaugų srityse gy­ven­to­jus lie­tu­vių kal­ba.

„Ar tik­rai yra pro­ble­ma, kad trūks­ta dar nau­jų re­gu­lia­vi­mų ir nau­jų įsta­ty­mų, ar pro­ble­ma yra vis dėl­to įgy­ven­di­ni­mo sri­ty­je?“, – svarstė parlamentarė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis irgi bandė apginti ir kitos pusės teises, tai yra tų žmo­nių, ku­rie at­vyks­ta į Lie­tu­vą.

„Stai­ga jiems pa­sa­ko­me, kad tu tik lie­tu­viš­kai tu­ri kal­bė­ti. Ką mes pa­kei­si­me tiems žmo­nėms, įra­šy­da­mi reikalavimą į įsta­ty­mą? Mes pa­kei­si­me tik jų mąs­ty­mą apie Lie­tu­vą. O tas mąs­ty­mas yra toks: ma­ne čia ver­čia, ir per kaž­ko­kį lai­ką, ir la­bai stai­giai. Mes ne­pa­de­da­me tiems at­va­žia­vu­siems, bet prie­šin­gai, moty­vuo­ja­me juos nu­si­suk­ti nuo Lie­tu­vos. Aš ne­su prieš tą įsta­ty­mą, bet ma­nau, kad jis yra per­tek­li­nis. (...) Lie­tu­viai yra dau­gia­kal­biai ir vi­si ga­li su­pras­ti no­rin­čius kal­bė­ti žmo­nes“, – tvirtino V. Pranckietis.

Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.

ELTA primena, kad Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dar nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d.