Mokslo ir technologijų pasaulis

Anot NASA ir Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos (National Oceanic and Atmospheric Administration – NOAA) mokslininkų, naujausi stebėjimų duomenys rodo, kad 2010 metai orų šiltumu prilygo ligi šiol karščiausiais pripažintiems 2005-iesiems. 2005 m. orai mūsų planetoje buvo šilčiausi per pastaruosius 131 metus – nuo 1880 m., kai buvo pradėti reguliarūs meteorologiniai stebėjimai. 2009-ieji šilumos rekordų sąraše užima trečiąją vietą po 2005 m. ir 2010 m. Beje, 2010-ieji pripažinti drėgniausiai metais meteorologinių stebėjimų istorijoje.

Šilčiausias orų stebėjimo istorijoje buvo ir pastarasis dešimtmetis (nuo 2001 iki 2010 m.). Į šį laikotarpį patenka devyneri iš dešimties visų laikų karščiausių metų. NOAA duomenimis, karščiausi penkiolika metų meteorologijos istorijoje tapo pastarieji 15 metų, skaičiuojant nuo 1995-ųjų.

2010 m. buvo 34-ieji metai iš eilės, kuomet vidutinė metinė temperatūra mūsų planetoje buvo aukštesnė už XX a. vidurkį +13,9ºC. Paskutiniai metai, kuomet šis vidurkis nebuvo viršytas, buvo 1976-ieji. Lyginant su minėtu XX a. vidurkiu, oro temperatūra per 2005-2010 m. laikotarpį pakilo 0,62ºC. 2010 m. planetos vidutinė temperatūra buvo 58,12ºF (kiek daugiau nei 14,5ºC).

„Labai įdomu yra ir tai, kad 2010-ieji buvo beveik rekordiškai šilti, nors planetoje vyravo La Niña fenomenas ir žemas Saulės aktyvumas, - pastebi GISS direktorius Džeimsas Hansenas (James Hansen). – Šie du klimatą „vėsinantieji“ faktoriai yra vieni svarbiausių.“

La Niña („lia ninja“ – isp. k. „mergaitė“) vadinamas vandenynų ir atmosferos fenomenas, kai pusiaujo srities Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra yra 3-5 laipsniais vėsesnė už vidutinę šių sričių vandens temperatūrą, o slėgis - aukštesnis. Šio fenomeno priešingybė - El Niño ( „elj ninjo“ – isp. k. „berniukas“) pasižymi priešingomis charakteristikomis – temperatūra, aukštesne už vidutinę bei žemesniu slėgiu. Šie du fenomenai keičia vienas kitą maždaug kas penkeri metai.

Žemės klimato šilimą lydi Arkties ledynų tirpsmas. 2010 m. vasarą oro temperatūra Arkties regionuose buvo aukštesnė už normalią vidutinę, o 2010 m. išmatuotas ledo storis buvo trečias mažiausias per visą išsamių ledo storio matavimų istoriją, prasidėjusią 1979 m.

Tokius rezultatus sausio 12 d. paskelbė NASA Gedardo kosmoso studijų institutas (Goddard Instutite of Space Studies – GISS) ir NOAA Nacionalinis klimato duomenų centras (NATIONAL Climatic Data Center – NCDC). NASA GISS duomenys yra renkami visame Žemės rutulyje įrengtose meteorologinėse stotyse, kurių dabar priskaičiuojama daugiau kaip 1 tūkst., taip pat vandenyno paviršiaus temperatūros palydovinio stebėjimo metodu bei Antarktidos tyrimo stotyse.

Nesunku pastebėti, kad klimato šilimas prasidėjo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, o kas kiekvieną dešimtmetį oras planetoje šilo po 0,2ºC (0,36ºF).

2010 m. buvo 14-ieji metai paeiliui, kuomet oro temperatūra viršijo ir vidutinę daugiametę orų temperatūrą, kuri fiksuojama nuo 1895 m.