Mokslo ir technologijų pasaulis

Brazilijos Rio de Žaneiro regione daugiau nei 500 žmonių žuvo per žemės nuošliaužas ir potvynius - šiuos incidentus žiniasklaida jau vadina didžiausia stichine nelaime per Brazilijos istoriją. Ne ką geresnė situacija Australijoje, Kolumbijoje, Filipinuose ir Šri Lankoje.

Didžiausias šalies transliuotojas "GloboNews" ir UOL praneša, kad Seranos regioną nuniokojusių nuošliaužų mastas buvo iki šiol didžiausias Brazilijoje, pranokstantis net 1967 metais nuslinkusią purvo nuošliaužą pajūrio mieste Karagvatatuboje, kuri nusinešė 436 žmonių gyvybes. Baiminamasi, kad gelbėtojams pasiekus nuo pasaulio atkirstus kaimus į šiaurę nuo Rio de Žaneiro esančioje Seranoje, aukų gali būti rasta daugiau.

Praėjusią savaitę trečiadienį paryčiais regione vos per kelias valandas iškrito mėnesio lietaus norma, o purvo nuošliaužos nusirito per miestelius ir kaimus, griaudamos namus, kelius, tiltus, telefono ir elektros linijas. Labiausiai nukentėjo Terezopolis, Novo Friburgas ir Petropolis. Šios nelaimės aukų buvo daugiau nei Brazilijoje iš viso pernai dėl liūčių žuvusių žmonių - 2010 metais žemės nuošliaužos ir potvyniai nusinešė 473 žmonių gyvybes.

Kovoti su vandens stichija praktiškai neįmanoma – galinga vandens jėga plauna mašinas, verčia silpnesnius pastatus.

Stipriausių per 50 metų potvynių metu Australijos šiaurės rytuose, jau žuvo keliolika žmonių, o dar kelios dešimtys laikomi dingusiais be žinios. Anot šalies ministrės pirmininkės Julia Gillard, potvynių aukų skaičius dar gali augti. Labiausiai nuo potvynių nukentėjo Kvynslendo valstija. Nors smarkios liūtys liovėsi, upių vanduo ir toliau kyla. Kaip teigia Kvynslendo valstijos meteorologai, didžiausią grėsmę potvyniai kelia Brisbeno miestui. Stichija siautėja ir Tuvumbos mieste, kur gyvena per 90 tūkst. žmonių.

Specialistai mano, kad pastaruoju metu Australiją, Braziliją, Kolumbiją, Filipinus ir Šri Lanką niokojusios didelių potvynių bangos yra nulemtos bendrų veiksnių, nurodoma britų nacionalinio transliuotojo BBC tinklalapyje paskelbtame pranešime. Per kelias pastarąsias dienas minėtose šalyse lietaus iškrito tiek, kiek paprastai prilyja tik per kelis mėnesius.

Šiuo metu meteorologai panašius kataklizmus dažniausiai sieja su vadinamuoju La Ninjos fenomenu. La Niña („lia ninja“ – isp. k. „mergaitė“) vadinamas vandenynų ir atmosferos fenomenas, kai pusiaujo srities Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūra yra 3-5 laipsniais vėsesnė už vidutinę šių sričių vandens temperatūrą, o slėgis - aukštesnis. Šio fenomeno priešingybė - El Niño ( „elj ninjo“ – isp. k. „berniukas“) pasižymi priešingomis charakteristikomis – temperatūra, aukštesne už vidutinę bei žemesniu slėgiu. Šie du fenomenai keičia vienas kitą maždaug kas penkeri metai.

Pasak vienos hipotezės, pastaruosius potvynius lemia vandenyno srovių ir oro masių sąveikos į rytus nuo Australijos ypatybės. Ramiajame vandenyne iš rytų link Australijos krantų judančios vėsaus vandens masės greitėja ir įšyla. Šis veiksnys skatina debesų susidarymą ir sukelia liūtis.

Britų dienraštis „Daily Mail“ cituoja Redingo universiteto meteorologijos specialistą Nicholasą Klingamaną, kuris sakė, jog La Ninją galima prognozuoti iš anksto, tačiau nuspėti, kokius lietus ji sukels yra itin sudėtinga. „Prieš kelis mėnesius prognozavome, kad šis reiškinys bus itin intensyvus, tačiau neturėjome galimybių iš anksto nuspėti rekordinio kritulių kiekio, kuris viršijo visus Australijos rekordus“, - sakė jis.

Musoninės liūtys, kurios vienaip ar kitaip paveikė apie 20 mln. Pakistano gyventojų ir nusinešė apie 2 000 gyvybių, taip pat galėjo būti susijusios su šiuo reiškiniu. Pasak BBC meteorologės Ninos Ridge, esama įrodymų, kad Šri Lanką apėmusias liūtis taip pat sukėlė La Ninja. Ši vandenyno paviršiaus temperatūros anomalija taip pat gali sukelti debesis nešančius stiprius vėjus, kurie dar labiau sustiprina sezonines liūtis.

Manoma, kad tie patys veiksniai taip pat lėmė stichines nelaimes Brazilijoje, Kolumbijoje ir Venesueloje. Meteorologų nuomone, šių procesų poveikis plinta į Atlanto vandenyno regionus, kur taip pat stebimos smarkios liūtys.

Manoma, kad pernai Meksikoje ir Gvatemaloje pernai apie 200 žmonių gyvybių nusinešiąs liūtis taip pat nulėmė La Ninja. Ši gamtinis reiškinys labai veikia gyvenimą Lotynų Amerikoje, tačiau jis taip pat gali padaryti poveikį pasaulio ekonomikai. Ramųjį ir Atlanto vandenynus jungiantis Panamos kanalas, kuriuo praplaukia apie 5 proc. visų komercinių laivų, pernai gruodį buvo laikinai uždarytas, vandens lygiui jame pakilus iki rekordinių žymų.