Mokslo ir technologijų pasaulis

„Nepavyko išgelbėti.“ Totali „SpaceX“ nesėkmė
Publikuota: 2024-07-17

Praėjusią savaitę per nesėkmingą „SpaceX“ raketos paleidimą per anksti buvo paleista dvidešimt „Starlink“ palydovų – o dabar stebėjimai patvirtino, kad jie visi sudegė viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Ekspertai šiuo metu tiria, kas nutiko – o už tai atsakingos raketos liks „įšaldytos“, kol šis tyrimas bus baigtas.

Liepos 11 d. „SpaceX“ paleido raketą „Falcon 9“ iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje 22.35 val. vietos laiku – t. y. viena diena vėliau nei planuota iš pradžių. Iš pradžių paleidimas vyko kaip tikėtasi, ir raketos pirmoji pakopa sėkmingai atsiskyrė nuo antrosios pakopos, gabenančios palydovus, o tada nusileido ant bepiločio laivo Ramiajame vandenyne. Tačiau antroji pakopa dėl skysto deguonies nuotėkio nebaigė antrojo variklių veikimo ciklo ir liko įstrigusi žemoje orbitoje aplink Žemę. (Šiuo metu neaišku, ar dėl šio nuotėkio buvo atidėtas paleidimas.)

Antroji raketos pakopa sugebėjo paleisti naudingąjį krovinį – tačiau palydovai įstrigo elipsinėje orbitoje aplink mūsų planetą, kurios mažiausias aukštis – 135 kilometrai, t. y. maždaug perpus mažesnis nei įprastai. Tokiame aukštyje atmosferos pasipriešinimas sulėtino palydovus, ir jie pradėjo kristi atgal į Žemę, rašoma liepos 11 d. „SpaceX“ atstovų pranešime.

„Esant tokiam pasipriešinimo lygiui, mūsų turimos didžiausios variklių galios greičiausiai nepakaks palydovams sėkmingai pakelti“, – rašė „SpaceX“ atstovai. „Todėl palydovai vėl pateks į Žemės atmosferą ir visiškai dezintegruosis“.

Bendrovė įgijo daugumos palydovų kontrolę ir pajungė juos veikti maksimalia variklių galia, vadinama „warp 9“, taip paskutinįkart bandydama pasiekti aukštį, pranešė „Space News“. Tačiau to nepakako palydovams išgelbėti.

 

Vėlesni Harvardo universiteto astrofiziko Jonathano McDowello stebėjimai patvirtino, kad liepos 12 d. visus 20 palydovų ištiko „mirtis ugnyje“, pranešė Spaceweather.com.

„SpaceX“ atstovai rašė, kad į orbitą grįžtantis erdvėlaivis „nekėlė grėsmės kitiems orbitoje esantiems palydovams ar visuomenės saugumui“. Ir kol kas nėra pranešimų, kad erdvėlaivis būtų pasiekęs Žemės paviršių, rašo Spaceweather.com.

Tai buvo pirmoji „Falcon 9“ paleidimo nesėkmė nuo 2016 m. ir didžiausias vienkartinis „Starlink“ palydovų praradimas nuo 2022 m. vasario, kai geomagnetinė audra iš dangaus nušlavė 40 palydovų netrukus po to, kai jie buvo iškelti į Žemės orbitą.

 

„SpaceX“ prižiūrint JAV federalinei aviacijos administracijai (FAA), dabar tiria, kas nutiko, pranešė Space.com. Bendrovė negalės leisti kit7 „Falcon 9“ raketų, kol šis tyrimas nebus baigtas.

FAA 2023 m. taip pat „įšaldė“ „SpaceX“ tarpplanetinę raketą „Starship“ po to, kai praėjusių metų balandžio 20 d. ji sprogo praėjus kelioms minutėms po pakilimo, per pirmąjį bandomąjį skrydį.

Šiuo metu neaišku, kiek laiko „Falcon 9“ raketos bus „įšaldytos“. Tačiau vienas neįvardytas pramonės ekspertas portalui „Space News“ sakė, kad erdvėlaiviai gali būti „įšaldyti“ kelis mėnesius – o tai, jei taptų realybe, priverstų iš esmės pertvarkyti bendrovės likusių metų paleidimo tvarkaraštį, rašo „Live Science“.