Mokslo ir technologijų pasaulis

Nematoma Kinijos ekonomikos pusė: žmonės, gyvenantys po žeme, slėptuvėse nuo bombų (Video)
Publikuota: 2011-02-08

Pasaulyje nuolatos kalbama apie vis stiprėjančią Kinijos ekonomiką, apie tai, kaip ji taps dominuojančia pasaulio jėga. Tačiau pačioje Kinijoje toli gražu ne visi žmonės jaučia šį ekonomikos augimą. Tai puikiausiai liudija milijonas žmonių, Kinijos sostinėje gyvenančių po žeme – buvusiose slėptuvėse nuo bombų.

Britų žurnalistai iš telegraph.co.uk domėjosi, kaip gyvena žmonės, apie kuriuos, augant Kinijos ekonomikai, paprastai nekalbama. Tai – juodadarbiai, vos suduriantys galą su galu ir priversti ieškoti pigiausio būdo pragyventi.

Išsinuomojo iš ministerijos

Viena iš vietų, kur jie gali gyventi – nebenaudojamų požeminių slėptuvių nuo bombų tinklas, dabar paverstas nedideliais, belangiais butais, kurių nuomos kaina mėnesiui siekia 120-200 litų. Daugybei atvykėlių darbininkų tai – vienintelė gyvenamoji vieta, kokią jie gali sau leisti.

Telegraph.co.uk žurnalistas leidosi į šias požemines slėptuves. Jų savininkas mielai sutiko aprodyti „apartamentus“ – jų kaina priklauso nuo kambario dydžio. Manoma, kad Pekino požemiais driekiasi apie 78 kvadratinius kilometrus tunelių ir slėptuvių. Dalis slėptuvių buvo pastatytos 1969 metais, kitos – kiek vėliau.

Šias slėptuves kinas verslininkas išsinuomojo iš Gynybos ministerijos, pasirašęs su ja penkių metų sutartį ir investavęs apie 600 tūkst. litų. Dabar nuomai jis siūlo 150 kambarių.

Gyvena atvykėliai pardavėjai

Anot verslininko, apie 80 proc. šiuos kambarius nuomojančių žmonių – parduotuvėse dirbančios merginos, kiti – atvykėliai gatvės prekiautojai, pardavinėjantys daržoves ar užkandžius.

„Nuomojame dviejų dydžių kambarius, - pasakoja požeminių butų nuomos verslo savininkas. – Mažųjų (2,7 m. ilgio ir 1,8 m pločio) nuoma mėnesiui kainuoja apie 114 Lt (300 juanių), didesniųjų (4,5 m ilgio ir 1,8 m pločio) – 190 Lt (500 juanių).

Verslininkas teigia, kad jis – tik vienas iš daugelio, siūlančių tokias apgyvendinimo paslaugas. Vien tik šiame Pekino kvartale po žeme gyvena apie 100 tūkstančių žmonių. Visame mieste taip gyvena apie 20 mln. žmonių.

Daugeliui atvykėlių tai tampa kone vienintele galimybe apsigyventi. Pavyzdžiui, kvartale, kuriame įsikūrusios šio verslininko nuomojamos bombų slėptuvės, nedidelis butas pilkame betoniniame daugiaaukštyje kainuoja apie 820 tūkst. litų. Vidutiniškai uždirbančiam žmogui prireiktų 45-50 metų taupyti, kad galėtų jį nusipirkti, atidedant visus uždirbtus pinigus. Pekine atlyginimo vidurkis svyruoja apie 1520 Lt (4000 juanių) per mėnesį.

Žurnalistai kalbino vieną šioje slėptuvėje gyvenančią merginą. Ji sako butu paverstą slėptuvę nuomojanti su draugu. Čia nėra virtuvės, o dvokiančiu tualetu naudojasi kartu su kitais gyventojais. Parduotuvėje dirbanti mergina sako, kad galbūt ji galėtų sau leisti nuomotis ir geresnį būstą, tačiau niekada nežino, kiek uždirbs – kiekvieną mėnesį alga skiriasi (paprastai uždirba apie 1520 Lt, tačiau būna mėnesių, kai atlyginimas yra dvigubai mažesnis), tad tenka taupyti.

Pučiasi nekilnojamojo turto burbulas

Tokia dabartinės Kinijos realybė – mažiau uždirbantieji negali sau leisti normalaus būsto, o turtingieji kelia nekilnojamojo turto kainas be jokio sustojimo. Ne veltui Davose vykusiame ekonomikos forume buvo pastebėta, kad augantis Kinijos nekilnojamojo turto burbulas gali tapti pagrindine grėsme šios šalies ekonomikai. Pastaruoju metu prabilta apie tai, kad ekonomikos krizė Kinijai gali smogti jau per artimiausius penkerius metus (to tikisi apie 45 proc. Bloomberg apklausoje dalyvavusių pasaulinės investicijų rinkos dalyvių).

Kinijos valdžia suvokia šias grėsmes ir pastaruoju metu bando tai spręsti. Pranešama, kad šiais metais Pekine bus pasiūlyta 200 tūkstančių butų nuomai. Palyginimui, praėjusiais metais tokių butų buvo pasiūlyta 100 tūkstančių. Tiesa, tai atrodo tarsi lašas jūroje. Mat skaičiuojama, kad per artimiausius 20 metų į miestus šioje šalyje persikels 200 milijonų žmonių.

„Mes neprašome daug, – žurnalistui sakė vienas daržoves pakelėje pardavinėjantis prekiautojas, dabar taipogi gyvenantis slėptuvėje nuo bombų. – Tačiau valdžia turi suteikti mums vietą gyventi. Juk kaip Pekino ekonomika augs be tokių darbuotojų kaip mes?“