Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai plėtoja odos „spausdinimo“ sistemą, kuri ateityje, tikimasi, bus naudojama sužeistiems kariams gydyti., praneša CNN. Imtis tokio projekto Veikforesto (Wake Forest) regeneracinės medicinos instituto mokslininkus įkvėpė rašaliniai spausdintuvai, kurių galima rasti daugelio namuose ar darbo kabinetuose.

„Pradėjome nuo įprastos kasetės. Tačiau vietoj rašalo naudojame ląsteles“, – pasakojo instituto direktorius Entonis Atala (Anthony Atala). Prietaisas gali būti naudojamas atstatyti sužalotos ar nudegintos odos plotus.

Mokslininko teigimu, projektas dar nėra paruoštas įgyvendinimui – gali prireikti 5 metų, kol spausdintuvas bus naudojamas gydant nudegimus. Odos "spausdinimo" sistema pradėta plėtoti prieš keletą metų. Pasak JAV Karinių pajėgų regeneracinės medicinos instituto, nudegimai sudaro nuo 5 iki 20 proc. visų per kovas patiriamų traumų.

Panašius projektus plėtoja ir daugiau Jungtinių Valstijų universitetų. Mokslininkai įsitikinę, kad „spausdinti“ galima ne tik odą, bet ir kitus organus. Per ateinančius 5 metus Veikforesto institutui, kuris priklauso JAV Gynybos departamentui, bus suteikta 50 mln. dolerių projektui vystyti.

Odos „spausdinimo“ procesas susideda iš kelių etapų. Pirmiausiai, cheminėmis priemonėmis iš paciento odos išimamas mažas, maždaug pusės pašto ženklo dydžio, odos lopinėlis. Ląstelės yra atskiriamos ir patalpinamos į specialią, dauginimosi procesus skatinančią terpę. Joje eksplantuotos ląstelės ir dauginasi.

„Prisigaminus pakankamai naujų ląstelių, jas reikia patalpinti į spausdintuvo kasetę ir „spausdinti“ ant paciento odos. Ląstelės yra dengiamos sluoksnis po sluoksnio“ – pasakojo A. Atala.

Spausdintuvas tokios procedūros metu yra laikomas tam tikru atstumu nuo žaizdos, kad prie jos nesiliestų. Iš „atspausdintų“ ląstelių sluoksnio palaipsniui subręsta ir suformuoja naują odą.

Biologiniame spausdintuve, skirtingai nei tradiciniame rašaliniame, galvutės yra pakeistos purkštukais. Prietaisu naujų ląstelių sluoksnis gali būti dengiamas bet kurioje kūno vietoje per 10 min. ar kelias valandas, priklausomai nuo žaizdos dydžio ir tipo. Tiesa, mokslininkai pripažįsta, jog gydyti didelio ploto nudegimus vis tiek būtų keblu – didelio ploto žaizdoms galima pritrūkti ląstelių.

Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nėra aišku, kada prietaisą bus galima vežtis į fronto linijas. Be abejonės, šis išradimas būtų taikomas ne tik kariniame, bet ir civiliniame pasaulyje.