Mokslo ir technologijų pasaulis

Ledų tirpsmas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų lygio kilimą lemiančia priežastimi.

Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kiekvienais metais ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad jūrų lygis pakyla 1,3 milimetro kasmet. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

„Geophysical Research Letters“ paskelbtame straipsnyje tyrėjai sako, kad ledas šiose srityse tirpsta greičiau nei buvo galima prognozuoti remiantis modeliais. Jų nuogąstavimai atliepė keletą kitų tyrimų, kurių metu buvo prieita išvados, kad jūrų lygis kils sparčiau nei 2007 metais paskelbtame Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinime.

2006 metais Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangos per metus prarado 475 gigatonas ledo. Dabar Grenlandijoje per metus ledo sumažėja maždaug 22 gigatonomis daugiau, o plotu daug didesnė, žymiai šaltesnio klimato Antarktida kasmet netenka apie 14,5 gigatonų daugiau ledo.

Jei šios augimo tendencijos ir išliks, iki 2050 metų ištirpusių poliarinio ledo dangų vanduo bendrą pasaulinį jūrų lygį gali pakelti 15 centimetrų. Dar panašiai tiek pat jis pakils dėl tirpstančių kalnų ledynų ir jūrų vandens šiluminio plėtimosi.

„Tai, kad ledo dangos lems didžiąją dalį jūrų lygio kilimo, nestebina. Jose yra kur kas daugiau ledo nei kalnų ledynuose, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Ericas Rignotas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje. - Stebina tai, kad šis ledo dangų indėlis auga jau dabar.“

Jei ledo danga tokiu pat tempu tirps iki 2100 metų, tuomet jos indėlis į bendrą jūrų vandens lygio kilimą sieks 56 centimetrus. Palyginimui, IPCC 2007 metais prognozavo, kad maksimalus vandens kilimas sieks 59 centimetrus, tačiau komisija taip pat pripažino, kad šie skaičiavimai greičiausiai yra netikslūs, nes žinios apie ledo dangoje vykstančius procesus yra neišsamios, tad tiksliai įvertinti padėties neįmanoma.

Nuo 2007 metų keletas kitų tyrėjų grupių, naudodamos skirtingus metodus, padarė išvadą, kad tarp 1 ir 2 metrų svyruojantys skaičiai yra tikėtini. Tai turėtų didžiulių pasekmių salose įsikūrusiems žmonėms ir valstybėms, turinčioms ilgą pakrančių liniją, pavyzdžiui, Bangladešui.

„Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, jūrų vandens lygis greičiausiai bus žymiai aukštesnis nei projektavo IPCC“, – kalbėjo E. Rignotas.