Mokslo ir technologijų pasaulis

Čia yra daug aukso, sidabro, urano, naftos ir vario telkinių.

Buvęs JAV vyriausybės pareigūnas, turintis patirties Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje, Valstybės departamente ir Kapitolijuje Alexander B. Gray pasiūlė Donaldui Trumpui grįžti prie Grenlandijos pirkimo klausimo. Anot jo, su Danijos valdžia, kuriai šiuo metu priklauso sala, turi būti sudarytas susitarimas, kad Jungtinės Valstijos galėtų geriau užtikrinti Grenlandijos apsaugą ir nepriklausomybę.

Jis teigia, kad tokia sutartis leistų JAV apsaugoti ir išsaugoti salos suverenitetą, panašiai kaip susitarimai su trimis panašiomis Ramiojo vandenyno valstybėmis – Mikronezija, Palau ir Maršalo salomis. Jos išlaiko visišką nepriklausomybę ir teisę savarankiškai vykdyti užsienio politiką, tačiau kartu suteikia savo teritoriją JAV kariuomenei mainais už apsaugą ir ekonominę pagalbą.

„Kai Grenlandija siekia atsiskirti nuo Danijos, JAV turi būti pasirengusi ištiesti pagalbos ranką. Vakarų saugumui ir ekonominiams interesams iškiltų pavojus, jei nepriklausoma Grenlandija, apsupta grobuoniškų užsienio veikėjų, neturėtų jokios išorinės apsaugos. D. Trumpas turi šansą sudaryti šimtmečio sandorį“, – „The Wall Street Journal“ sakė Gray.

Jo nuomone, nepaisant „užsienio politikos autoritetų juoko“, pastarieji Šiaurės Atlanto geopolitinės realybės pokyčiai verčia užmegzti formalius Vašingtono ir Grenlandijos sostinės Nuko miesto santykius. Analitikas išvardijo tris to priežastis.

Pirma, šiandien sala tebėra rečiausiai apgyvendinta pasaulyje, o nepriklausomybės atveju, anot Gray, ji „blogai tvarkysis“ užtikrindama savo saugumą. Antra, anot buvusio patarėjo, „Rusija ir Kinija kelia grėsmę status quo Arktyje: Maskva pretenduoja į didelius Arkties vandenyno plotus, įskaitant Grenlandijos išskirtinę ekonominę zoną“. Trečia, saloje yra daug aukso, sidabro, urano, naftos ir vario telkinių, dėl ko jos priešai gali nuspręsti priverstinai pasinaudoti Grenlandijos gamtos ištekliais.

Grenlandija turi plačią autonomiją. Formaliai valstybės vadovas yra Danijos karalius, o Danijos krona naudojama kaip nacionalinė valiuta. Tačiau sala nėra ES dalis, skirtingai nei Danija. Daugiau nei 80 % Grenlandijos yra padengta ledu, gyventojų skaičius yra apie 60 tūkst.

Beje, JAV jau anksčiau bandė pirkti Grenlandiją: 1946 metais prezidentas Haris Trumanas pasiūlė Danijai už salą 100 mln. JAV dolerių.

Ką apie tai mano Trumpas?

Donaldas Trumpas domėjosi Grenlandijos įsigijimu „dėl strateginių priežasčių“ per pirmąją savo kadenciją 2019 m. Tuo metu jis sakė, kad „tai iš esmės yra svarbus nekilnojamojo turto sandoris“. Kartu milijardierius pabrėžė, kad JAV ir Danija yra geros sąjungininkės, o Vašingtonas saugo Kopenhagą. Tačiau, pasak Trumpo, Grenlandijos nuosavybės teisė kenkia Danijai, kuri „per metus praranda beveik 700 mln. JAV dolerių“.

„Grenlandija nėra parduodama, bet Grenlandija yra pasirengusi derėtis dėl bendradarbiavimo su kitomis šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas“, – tuomet sakė salos valdžia.

Buvęs Danijos ministras pirmininkas Larsas Løkke Rasmussenas respublikono idėją pavadino „balandžio 1-osios pokštu“, o dabartinė premjerė Mette Frederiksen Trumpo idėją pavadino „absurdiška“.

Anksčiau JAV valdžia ne kartą plėtė savo teritoriją, įsigydama svetimų žemių. 1803 m. už 15 milijonų dolerių JAV iš Prancūzijos nusipirko 2 milijonų kv. km „Luizianos teritoriją“, taip praktiškai padvigubindama to meto šalies teritoriją.

1819 metais JAV nupirko Floridą iš Ispanijos, o 1853 metais sandorio objektas buvo 120 tūkst. kv. km pietinių teritorijų – už tai Meksikai buvo sumokėta 10 mln. JAV dolerių. Na, o 1867 metais Rusijos imperija pardavė Aliaską už 7,2 milijono JAV dolerių, praneša televizijos kanalas RBC.