Mokslo ir technologijų pasaulis

Senąja hebrajų kalba išmargintos plonos švino plokštelės, švininiais žiedais sukabintos į atskiras knygeles, gali būti seniausi pirmųjų krikščionių raštų pavyzdžiai, galbūt atskleisiantys paskutiniųjų Jėzaus dienų žemėje paslaptis.

Jordanijos vyriausybė pareiškė reikalausianti grąžinti į šalį neteisėtai iš jos išvežtas istorines vertybes, tarp 2005 ir 2007 metų atsitiktinai rastas vienoje oloje šiaurinėje Jordanijos dalyje, pranešė BBC. Būtent į šias vietas, kaip manoma, po Jeruzalės sugriovimo 70 mūsų amžiaus metais pabėgo ankstyvieji krikščionys. Šiame Jordanijos regione jau anksčiau buvo rasta tai patvirtinančių archeologinių radinių.

Pranešama, kad keistas metalines knygas, sudarytas iš plonų maždaug banko mokėjimo kortelės dydžio švino lapelių, sukabintų švininiais žiedais, po smarkios liūties sukelto potvynio oloje išryškėjusiose nišose aptiko vietinis beduinas. Iš viso oloje buvo rasta apie 70 tokių knygų.

Puslapiuose matyti užrašai senąja hebrajų kalba, dauguma jų užšifruoti, bei įvairūs piešiniai, įskaitant menorą, Jeruzalės žemėlapį ir T raidės formos kryžių jame.

Jordanijos vyriausybė tvirtina, kad šis radinys buvo nelegaliai išvežtas į Izraelį. Dabartinis „švininių knygų" savininkas, Izraelyje gyvenantis beduinas, tvirtina, kad ši istorinė relikvija jau maždaug šimtą metų priklauso jo šeimai, sakoma pranešime.

Jordanijos Senienų departamento direktorius Ziadas al-Saadas mano, jog šias knygas praėjus keliems dešimtmečiams po Jėzaus mirties galėjo sukurti jo pasekėjai. Pasak brito Davido Elkingtono, vieno iš nedaugelio šį radinį mačiusių mokslininkų, tai gali būti pats svarbiausias radinys krikščionybės istorijoje. Kitų specialistų manymu, jei bus patvirtintas radinio autentiškumas ir tiksliai nustatytas jo amžius, atradimas savo svarba gali prilygti 1947 m. aptiktiems Negyvosios jūros rankraščiams.

Tais metais beduinų berniukas vienoje Vadi-Kumrano olų aptiko molinius indus su daugybe odinių ritinių, kurie vėliau buvo pavadinti Kumrano, arba Negyvosios jūros, rankraščiais. Pirminiai „švininių knygų“ apžiūros tyrimai liudija, kad tai nėra klastotė, ir jos turėtų būti labai senos: tai patvirtina švino korozijos žymės.

Biblijos istorijos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad rastieji rankraščiai yra ne ritinėliai, jų puslapiai susegti į knygas. Esą tai gali būti jų krikščioniškos kilmės patvirtinimas: būtent tokio pavidalo knygos minimos Apreiškime Jonui (Apokalipsė).