Mokslo ir technologijų pasaulis

Ateities vizionieriai ir prognozuotojai turi daug ką pasakyti apie žmones ir mūsų planetą.

Vienas iš jų atskleidė, kada gims paskutinis žmogus Žemėje.

Tikriausiai ne kartą teko susidurti su ateities vizijomis. Dažnai girdėjome apie skraidančius automobilius, kibernetikos implantus, visuomenės funkcionavimo pokyčius ir kt. Daugelis jų pasirodė esą fantastika arba labai perdėtos vizijos, kitos po kurio laiko iš tikrųjų įvyko realybe.  Paimkime, pavyzdžiui, tankus ir karines technologijas, kurių prototipus sukūrė Leonardo da Vinci.

Vienas iš vizionierių, kuris stebėtinai dažnai buvo teisus, yra Ray'us Kurzweilas. Jis yra amerikiečių kompiuterių mokslininkas, kuriam priskiriamas kalbos sintezatoriaus sukūrimas, taip pat daugybė prognozių ir pranašysčių, susijusių su technologijų, taigi ir pačios žmonijos, raida.

Pavyzdys? Štai, devintajame dešimtmetyje jis rašė apie „didžiulį pasaulinį ryšių tinklą, kuris pasitarnaus keistis informacija“. Šiandien žinome, kad jis buvo teisus – tai internetas.

Todėl jo prognozes galima priimti su tam tikru tikėjimu. Nors niekas nėra tobulas, šio konkretaus vizionieriaus atveju turime reikalą su žmogumi, kuris gali gana gerai interpretuoti įvykius ir sukurti priežasčių ir pasekmių grandinę, besitęsiančią daugelį metų į ateitį.

Taip atsitiko, kad Kurzweilas pasidalijo įdomia ateinančių kelių dešimtmečių vizija. Kaip pats prisipažįsta, paskutinis žmogus Žemėje gims netrukus – 2045 m. Tačiau tai nereiškia masinio išnykimo.

Nors tai skamba grėsmingai, iš tikrųjų susiduriame su utopine vizija, glaudžiai susijusia su dirbtinio intelekto vystymu. Vizionierius prognozuoja, kad po 21 metų gims paskutinis žmogus Žemėje pagal klasikinį, visuotinį supratimą, kas yra žmogus.

Kalbama apie tokius kaip mes – jus, skaitytoją, straipsnio autorių ir patį Kurzweilį. Kas bus toliau? Tada ateis singuliarumo era – žmonės susies savo protą su dirbtiniu intelektu, kuris iki tol pranoks kiekvieno žmogaus protą.

Tikimasi, kad iki 2030 metų dirbtinis intelektas išlaikys Turingo testą – savotišką natūralios kalbos vartojimo egzaminą. Tam jis naudosis antgamtiniais sugebėjimais, apsimesdama kvailesniu, nei yra iš tikrųjų. Tam bus panaudota apgaulė, galiausiai ištrinanti ribas tarp „dirbtinio“ kūrinio ir kažko mums natūralaus.

Pasikeis ir tinklo išteklių naudojimo būdas. Kaip žmonės, mes pasikliausime klausimų ir atsakymų sistemomis be hipersaitų ar nuorodų. Gali būti, kad žinias pasieksime tiesiai savo kūne, pavyzdžiui, akies lęšiuke ar specialiuose akiniuose. Nereikės mokytis kalbos, nes išnyks visi barjerai.

Taip pat daug kas nutiks nuo 2030 iki 2040 m. Visiška požiūrio į sveikatą ir gydymą revoliucija siekiama užtikrinti, kad žmonės reguliariai gyventų iki 120 metų. Pasikeis ir mūsų darbo būdas – ateis automatika ir pakeis mus daugybe užduočių. Tokiu atveju reikės įvesti bazines pajamas, kurios leistų paskirstyti susikurtą turtą.

Mūsų visuomenėje atsiras vietos naujiems kūriniams – Kurzweilas juos vadina replikantais, iš pradžių nematerialiais subjektais, naudojančiais DI, vėliau mums pažįstamais androidus primenančiais robotais, pvz., iš filmų. Tačiau tai nėra labiausiai intriguojantis dalykas.

Kaip prognozuoja Kurzweilas, nanotechnologijos bus tikra revoliucija. Ji žmones ir mašinas sujungs per specialius implantus, kurie be galo išplės žmogaus smegenų galimybes. Mūsų protas taps kažkuo daug platesniu nei audiniai, esantys kaukolės viduje. Galbūt tai reiškia automatinį ryšį su visomis turimomis žiniomis, patirtimi ir galimybėmis, kurios šiandien skiria mus nuo DI.

Tačiau minėti replikantai neišnyks. Fizinis DI vaizdavimas galėtų kažkaip sugerti tai, kas yra žmoguje – jo žinias, prisiminimus, patirtį ir tapti tolimesniu šio žmogaus perdavėju net po jo mirties. Šiek tiek panašu į žmogaus kopiją – su viskuo, kuo jį pažinojome ir kuo šis žmogus asocijuojasi su mumis ir mus supančiu pasauliu.

Vizionierius pranašauja savotišką mūsų žmogiškumo perkėlimą į mašiną. Tam tikra prasme tai yra nemirtingumas, kurio mes sieksime. Bus viršyta 120 metų amžiaus riba, kurią viršyti padės nanobotai, kurie reguliariai rūpinsis gera organizmo būkle ir kovos su nepageidaujamais audiniais, virusais ir bakterijomis.

Ir štai kaip baigiasi šio unikalaus informatiko ir filosofo pateikta vizija – žmonės nebebus tokie patys, ir tą akimirką, kai dirbtinis intelektas pradės skverbtis į mūsų kūnus, nebekalbėsime apie homo sapiens rūšį, o bus kažkas naujo, labiau išvystyto ir geriau pritaikyto gyvenimui. Žmonijos, kokios mes ją žinome, pabaiga ir kažko visiškai naujo pradžia.