Mokslo ir technologijų pasaulis

Tikriausiai esate girdėję: „Žiemą neikite į lauką su šlapiais plaukais arba be palto, nes peršalsite.“ Tačiau tai ne visai tiesa, skelbia portalas „Sciencealert“. Kaip ir su daugeliu kitų dalykų, tikrovė yra sudėtingesnė.

Sušalimas nėra priežastis, dėl kurios susergame. Tačiau tiesa, kad šaltu oru lengviau užsikrėsti kvėpavimo takų virusais, pavyzdžiui, peršalimo ir gripo. Tyrimai taip pat rodo, kad žemesnė temperatūra yra susijusi su aukštesniu COVID-19 rodikliu.

Kas iš tikrųjų vyksta?

Daugelis virusų ilgiau išlieka užkrečiami, greičiau dauginasi žemesnėje temperatūroje ir esant mažesniam drėgmės lygiui.

Be to, šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir artimai bendrauja su kitais. Tai irgi yra bendros priežastys, dėl kurių mikrobai dažniau plinta.

Gripo ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sezoniškumas rudenį ir žiemą yra aiškiai išreikštas. Tuo tarpu COVID-19 nėra tipiškas šaltojo sezono kvėpavimo takų virusas.

Kaip pavyzdį galima paminėti, kad nuo 2020 m. COVID-19 infekcijos rodikliai kiekvieną vasarą sparčiai didėjo.

Virusus lengviau perduoti, kai šalta

Šaltas oras gali pakeisti gripo viruso išorinę membraną, todėl ji tampa kietesnė ir gumbuotesnė. Mokslininkai mano, kad dėl guminio apvalkalo virusą lengviau perduoti žmogui.

Problemą kelia ne tik šaltas, bet ir sausas žiemos oras. Dėl sauso oro, kuris būdingas žiemą, kvėpavimo takų lašeliuose esantis vanduo greičiau išgaruoja. Dėl to susidaro mažesnės dalelės, kurios gali ilgiau išsilaikyti ir nukeliauti toliau po kosulio ar čiaudulio.

Taip pat labai svarbu, kaip jūsų imuninė sistema reaguoja į šaltą orą. Šalto oro įkvėpimas gali neigiamai paveikti kvėpavimo takų imuninę reakciją, todėl virusams lengviau įsitvirtinti. Todėl šaliko dėvėjimas ant nosies ir burnos gali padėti išvengti peršalimo, nes jis sušildo įkvepiamą orą.

Be to, žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Tai paprastai reiškia glaudesnį bendravimą su kitais žmonėmis, kas skatina ligų plitimą. Kvėpavimo takų virusai paprastai plinta 6 metrų spinduliu nuo užsikrėtusio asmens.

Be to, šalta temperatūra ir maža drėgmė sausina akis ir nosies bei gerklės gleivinę. Kadangi virusai, sukeliantys peršalimą, gripą ir COVID-19, paprastai įkvepiami, virusas gali lengviau prisitvirtinti prie šių pažeistų, išsausėjusių kvėpavimo takų.

Kaip neperšalti?

Svarbiausia reikia suprasti tai, kad vien tik nuo drėgmės ir šalčio nesusergate. Vis dėlto yra strategijų, kurios padeda išvengti ligų ištisus metus.

Ką galite padaryti:

• Dažnai plaukite rankas.
• Venkite liesti veidą - žmonės tai daro nuo 9 iki 23 kartų per valandą.
• Gerkite pakankamai vandens. Aštuonios stiklinės vandens per dieną yra geras tikslas, tačiau, priklausomai nuo gyvenimo būdo ir žmogaus ūgio, vandens gali reiėkti daugiau arba mažiau.
• Valgykite gerai subalansuotą maistą. Tamsiai žaliose, lapinėse daržovėse gausu imuninę sistemą palaikančių vitaminų, o kiaušiniuose, piene, lašišoje, tune yra vitamino D.
• Būkite fiziškai aktyvūs, net ir žiemą.
• Pakankamai miegokite.
• Dažnai valykite kietus, dažnai liečiamus paviršius namuose.