Mokslo ir technologijų pasaulis

Lūkesčiai pasiekė rekordinius lygius.

Rusija smunka į trečiojo pasaulio šalių lygį. Šį penktadienį, gruodžio 20 d., bazinė norma gali pakilti iki 23-24%. Dėl tokio žingsnio Rusijos pinigų politika taps viena griežčiausių pasaulyje, palyginama su tokiomis trečiojo pasaulio šalimis kaip Iranas, Siera Leonė ir Kongas, kur palūkanų normos siekia 25%, rašo „The Moscow Times“.

Infliacija tampa nekontroliuojama. Ekonominė situacija Rusijoje prastėja, o infliacijos lūkesčiai pasiekė rekordinius lygius.

Centrinio banko duomenimis, verslo infliacijos lūkesčiai išaugo iki 10,57 proc. – tai didžiausias rodiklis nuo metų pradžios; - gyventojų infliacijos lūkesčiai taip pat pasiekė aukščiausią tašką: gruodį – 13,9%, o lapkritį – 13,4%. Rusai susirūpinę dėl rublio vertės kritimo lapkritį ir tolesnio kainų kilimo. Tuo pačiu metu stebima infliacija padidėjo nuo 15,3% iki 15,9%. Kodėl verslas ir gyventojai panikuoja?

Daugelis įmonių nebegali sau leisti paskolų pagal dabartinę 21% palūkanų normą, o padidinimas iki 23-24% gresia dar rimtesnėmis pasekmėmis. Verslininkai, politikai ir oligarchai kritikuoja Centrinio banko veiksmus, vadindami juos „sabotažu“, o paprasti rusai skundžiasi negalintys paimti ar grąžinti paskolų.

Ekonomistas Dmitrijus Polevojus pažymi, kad skirtumas tarp įmonių, planuojančių kelti kainas, ir tų, kurios to neplanuoja, pasiekė 28,4 balo – tai vienas aukščiausių lygių karo laikotarpyje. Jei palūkanų norma bus padidinta iki 23–24 proc., Rusija pasivys Iraną, kur pagrindinė norma yra 23 proc.

Tačiau Irane bankininkystę griežtai riboja islamo normos ir Koranas, o kursas vaidina mažesnį vaidmenį. Rusijai, kur bankų sistema tebėra ekonomikos pagrindas, tokia jo reikšmė gresia rimtomis pasekmėmis.

Konge ir Siera Leonėje, kur rodikliai viršija 24 proc., padėtį blogina nuolatiniai perversmai ir ekonominis chaosas. Kai kurie analitikai mano, kad Rusija gali pakartoti šį scenarijų, jei Centrinio banko griežta politika tęsis.

„Promsvyazbank“ analitikas Denisas Popovas tikisi ne tik palūkanų padidinimo gruodį, bet ir tolesnio Centrinio banko politikos griežtinimo. Tai gali lemti ekonomikos sąstingį, negalėjimą skolinti smulkiajam ir vidutiniam verslui, dar didesnę socialinę įtampą.

Bazinės normos pakėlimas iki trečiojo pasaulio šalių lygio yra ne tik krizės požymis, bet ir signalas, kad Centrinis bankas neturi kitų priemonių kovoti su infliacija.