Mokslo ir technologijų pasaulis

„Jie yra labai maži.“

Pasak buvusio Estijos karinių jūrų pajėgų vado Jürio Sasko, šalis neturi galimybių vykdyti bendrų operacijų Baltijos jūroje, kurių tikslas – sulaikyti laivus, įtariamus diversijomis, rašo portalas ERR.

Gruodžio 27 d. Estija išsiuntė savo patrulinius laivus saugoti povandeninio kabelio „Estlink 1“, kuris užtikrina energetinį ryšį tarp Estijos ir Suomijos. Diena anksčiau Suomijos valdžia sulaikė naftos tanklaivį „Eagle S“, kuris, kaip įtariama, sugadino kabelį „Estlink 2“.

Karinių jūrų pajėgų vadas Ivo Värkas sekmadienį pareiškė, jog Estijai reikia didesnių laivų, kad galėtų išplėsti savo galimybes Baltijos jūroje. Jis pabrėžė, kad dabartiniai Estijos patruliniai laivai net negalėtų išplaukti į jūrą, jei būtų pažeisti povandeniniai kabeliai.

„Mūsų dabartinės galimybės ir priemonės apsiriboja minų medžiotojais ir patruliniais laivais, jie yra labai maži ir gana kukliai apginkluoti. Jų navigacinės savybės taip pat nėra pačios geriausios. Visi trys incidentai su kabeliais Baltijos jūroje įvyko itin nepalankiomis oro sąlygomis, kai mūsų laivai net nebūtų galėję išplaukti į jūrą“, – pakomentavo jis.

Į ERR paklausimą, kokia iki šiol buvo laivų, išsiųstų į Baltijos jūrą saugoti kabelio, užduotis, karinių jūrų pajėgų kapitonas Johanas-Eliasas Seljamaa atsakė, kad „Estijos karinių jūrų pajėgų patrulinių laivų užduotis - saugoti kabelį „Estlink 1“, ir patruliavimas vyksta tam tikroje zonoje“.

Buvęs karinių jūrų pajėgų vadas J. Saska antradienį laidoje „Terevisoon“ pareiškė, kad Estija neturi galimybių vykdyti operacijų įtarus sabotažą Baltijos jūroje.

Jis pažymėjo, kad Estijos karinės jūrų pajėgos iš viso eksploatuoja aštuonis laivus: tris minų tralerius, vieną minų laivą ir keturis patrulinius laivus – „Raju“, „Kindral Kurvits“, „Valve“ ir „Pikker“.

Pasak J. Sasko, patrulinis laivas „Kindral Kurvits“ yra funkcionalus, tačiau per mažas.

„Jame nėra ginklų sistemos, jei tektų priverstinai stabdyti laivą. Be to, įgulos narių nepakanka tokioms operacijoms, kokias vykdo suomiai“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad laivas taip pat neturi stebėjimo sistemos, leidžiančios stebėti, kas vyksta po vandeniu.

Gruodžio pabaigoje NATO paskelbė, kad sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje, kur pastaruoju metu padaugėjo įvairių incidentų.