Mokslo ir technologijų pasaulis

Saugumo era baigėsi.

Šaltojo karo pabaigoje pirmaujančios pasaulio valstybės sutarė, kad sumažinus branduolinio ginklo kiekį, planeta taps saugesnė. Tačiau ši era baigėsi.

Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. 

Leidinyje rašoma, kad ginklų kontrolės sutartys tampa nebegaliojančiomis, branduolinės valstybės įsibėgėja ginklavimosi varžybose, stiprina savo arsenalus, didėja šių ginklų platinimo rizika.

Vis dažniau diskutuojama apie galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus siekiant įgyti pranašumą mūšio lauke. Branduolinio karo baimė kilo 1945 m., kai „Trejybės“ bandymų poligone Naujojoje Meksikoje buvo surengtas pirmasis branduolinis sprogimas.

JAV prezidentas Johnas F. Kennedy Šaltojo karo metais išreiškė baimę dėl ateities, kai branduoliniai ginklai atsidurs dešimčių šalių rankose. Jis tai pavadino „didžiausiu įmanomu pavojumi“.

Nors JAV ir Rusija mažina strategines atsargas, taktiniai branduoliniai ginklai kelia susirūpinimą. Jų mažesnė galia ir trumpesnis nuotolis leidžia juos naudoti įprastuose kariniuose konfliktuose. Maskva ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti šiuos ginklus Ukrainoje.

Lapkričio mėnesį Rusija netgi atnaujino savo doktriną, išplėtė jos naudojimo pagrindus. Pastangos pažaboti branduolinių ginklų plitimą, įtvirtintos 1970 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje (NPT), patyrė spaudimą.

Nepaisant to, kad ją pasirašė 191 šalis, trys branduolinį ginklą turinčios valstybės prie susitarimo taip ir neprisijungė, o Šiaurės Korėja iš jo pasitraukė 2003 m. Iranui, kuris yra BGNS šalis, iki branduolinių ginklų sukūrimo liko mėnesiai.

Saudo Arabija jau pareiškė, kad darys taip pat, jei Iranui pasiseks.