Mokslo ir technologijų pasaulis

Vašingtonas pasiekė norimą efektą.

Siuntų gaisrai Vokietijos, JK, Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose paskatino eilę susitikimų Baltuosiuose rūmuose, po kurių Vašingtonas įspėjo Vladimirą Putiną dėl tokių prietaisų siuntimo lėktuvu į JAV nepriimtinumo, „The New York Times“ praneša, remdamasis penkiais šaltiniais.

Leidinio šaltiniai mano, kad V. Putinas atsižvelgė į įspėjimą ir sustabdė programą.

Situacija paskatino Baltųjų rūmų situacijų kambaryje surengti keletą susirikimų. Čia aukščiausi prezidento J. Bideno patarėjai išanalizavo perimtus aukštųjų žvalgybos pareigūnų pokalbius, kuriuose gaisrai Leipcige, Birmingeme ir Lenkijoje buvo vertinami kaip operacija, skirta prekių gabenimo Europoje logistikai tirti.

GRU pokalbiai patvirtino, kad trys padegamieji įtaisai buvo skirti tiksliai nustatyti labai degios magnio pagrindo medžiagos užsidegimo laiką.

Kitas žingsnis greičiausiai būtų siuntų siuntimas į JAV ir Kanadą, rašo laikraštis. Tai sukėlė rimtą pavojų šių šalių piliečiams, nes kai kuriais atvejais kroviniai buvo gabenami keleiviniais laineriais.

Laikraštis mano, kad žvalgyba tikėjosi, kad siuntiniai užsidegs ant žemės, tačiau amerikiečių ekspertai nustatė didelę tikimybę tai įvykti ore, pavyzdžiui, dėl skrydžių vėlavimo.

„Katastrofiško įvykio rizika buvo aiški, jie galėjo užsidegti pilnai pakrautame lėktuve“, – neseniai duodamas interviu sakė JAV vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkas.

Per susitikimus Baltųjų rūmų pareigūnai bandė nustatyti V. Putino vaidmenį pakuočių išsiuntimo istorijoje. Keletas pareigūnų teigė, kad sąmokslas galėjo būti GRU karininkų, veikiančių pagal bendrus nurodymus, siekiant padidinti spaudimą JAV ir jų NATO sąjungininkams, idėja. Susitikimų metu buvo priimtas sprendimas įspėti Rusijos prezidentą dėl tokių veiksmų neleistinumo. J. Bidenas šią užduotį paskyrė savo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jake'ui Sullivanui ir CŽA direktoriui Williamui Burnsui. Jie turėjo susisiekti su Rusijos lyderio artimaisiais.

Kaip laikraščiui sakė vienas aukšto rango šaltinis, žinia buvo perduota daugeliu kanalų, ypač per prezidento padėjėją Jurijų Ušakovą, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Sergejų Naryškiną ir FSB direktorių Aleksandrą Bortnikovą.

Perspėjimo esmė buvo ta, kad Maskva bus apkaltinta „pagalba terorizmui“, jei dėl sabotažo bus masinių aukų ore ar ant žemės.

Perspėjimas pasiekė V. Putiną, sakė pareigūnai, pirmą kartą aprašydami slaptus pokalbius su Kremliumi. Ir panašu, kad Vašingtonas pasiekė norimą efektą, rašo NYT: gaisrų serija sandėliuose ir oro uostuose Europoje nutrūko. Tačiau neaišku, ar V. Putinas įsakė visiškai uždaryti programą, ar kurį laiką pristabdė.

Visiškai įmanoma, laikraščiui sako pareigūnai, kad Rusija dabar kuria sudėtingesnius sprogstamuosius užtaisus.

Avialinijos buvo įspėtos dėl galimų gaisrų grėsmės ir nuo praėjusių metų rugpjūčio griežtina krovinių gabenimo į JAV taisykles. Kai kurios iš šių priemonių yra žinomos, o kitos nebuvo paviešintos, rašo laikraštis.

Praėjusią vasarą Leipcigo ir Birmingemo oro uostuose bei kurjerių tarnyboje Lenkijoje kilo siuntinių gaisrų serija.

Lapkritį „The Wall Street Journal“ pranešė, jog žvalgybos bendruomenė manė, kad incidentas buvo Rusijos sabotažo aktas, o galutinis Maskvos tikslas – išplėsti operacijas į JAV ir Kanadą.

Daugybė gaisrų Europos sandėliuose ir oro uostuose rodo, kad jau trečius metus vykstantis karas Ukrainoje pradėjo kelti rimtą pavojų Europos ir Amerikos gyventojų saugumui. Rusijos hibridinių operacijų užsienyje mastai matyti iš daugybės įtartinų incidentų, įvykusių pastaraisiais metais (sąrašas).