Mokslo ir technologijų pasaulis

Vidutiniškai kas tris dienas kur nors pasaulyje pažeidžiamas povandeninis kabelis.

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių, sako pareigūnai.

Misija „Baltic Sentry“

„Darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad užtikrintume kovą, kad galėtume pamatyti, kas vyksta, ir tada imtis tolesnių veiksmų, kad tai nepasikartotų. Ir mūsų priešininkai turėtų tai žinoti“, – šį mėnesį sakė NATO generalinis sekretorius M. Rutte, skelbdamas apie naują Aljanso misiją, pavadintą „Baltic Sentry“.

Jos tikslas – apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, itin svarbią Baltijos jūros regiono valstybių ekonominei gerovei.

Aljansas dislokuoja karo laivus, jūrų patruliavimo orlaivius ir jūrų bepiločius orlaivius, kad būtų užtikrintas „sustiprintas stebėjimas ir atgrasymas“.

Praėjusią savaitę Prancūzijos karinio jūrų laivyno stebėjimo lėktuvo skrydyje virš Baltijos jūros, kuriame dalyvavo naujienų agentūros AP atstovai, įgulos narys galinga kamera priartino krovininį laivą, plaukiantį apačioje, kol operatorius galėjo įžiūrėti jo priekinio denio detales ir iš jo kamino besiveržiančius dūmus.

Toliau NATO misijoje dalyvaujantis orlaivis „Atlantique 2“ nukreipė savo aukštųjų technologijų žvilgsnį į kitą taikinį, po to į kitą, kol per daugiau nei penkių valandų patruliavimą lėktuvo įgula apžvelgė didžiąją Baltijos jūros dalį – nuo Vokietijos vakaruose iki Estijos šiaurės rytuose.

Prancūzijos karinių jūrų pajėgų stebėjimo lėktuve 14 narių įgula iš oro pastebėtus laivus sutikrino su laivų, į kuriuos jiems buvo nurodyta atkreipti dėmesį, sąrašais.

„Jei pastebime kokią nors įtartiną laivų veiklą jūroje – pavyzdžiui, labai mažu greičiu plaukiančius laivus arba laivus, kurie stovi inkaravietėje tokioje vietoje, kurioje šiuo metu neturėtų būti, – tai yra tai, ką galime pastebėti“, – sakė skrydžio vadas leitenantas Albanas, kurio pavardės Prancūzijos kariuomenė saugumo sumetimais neatskleidžia.

„Savo jutikliais galime labai atidžiai stebėti, kas vyksta“, – pasakojo jis.

Žvalgybininkų abejonės

Vis dėlto keletas Vakarų žvalgybos pareigūnų, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, AP minėjo, kad pastarojo meto incidentai, kai kabeliams padaroma žala, greičiausiai buvo atsitiktiniai; ją, matyt, sukėlė inkarai, kuriuos tempė prastai prižiūrimi laivai, neturintys pakankamos įgulos.

Vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas AP sakė, kad laivų žurnalai ir mechaniniai laivų inkarų gedimai yra vieni iš daugybės požymių, rodančių, kad tai – ne Rusijos sabotažas.

Šis pareigūnas sakė, kad taip pat buvo nutraukta rusiškų kabelių. Kitas Vakarų pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė kad Rusija į vieno kabelio nutrūkimo vietą pasiuntė žvalgybos laivą, kad ištirtų žalą.

Leidinys „The Washington Post“ pirmasis pranešė apie besiformuojantį JAV ir Europos saugumo tarnybų konsensusą, kad neseniai padarytą žalą greičiausiai lėmė nelaimingi atsitikimai jūroje.

Operatoriai ragina neprarasti budrumo

Europos povandeninių kabelių asociacija, atstovaujanti kabelių savininkams ir operatoriams, lapkritį, kai buvo pranešta apie gedimus dviejose Baltijos jūros jungtyse, pažymėjo, kad vidutiniškai kas tris dienas kur nors pasaulyje pažeidžiamas povandeninis kabelis.

Jos teigimu, Šiaurės Europos vandenyse pagrindinės pažeidimų priežastys yra komercinė žvejyba arba laivų inkarai.

Sekmadienį pažeidus Latviją ir Švediją jungiantį šviesolaidinį kabelį, Švedijos institucijos sulaikė su Maltos vėliava plaukiojantį laivą „Vezhen“, vykusį į Pietų Ameriką su trąšų kroviniu.

Bulgarijos bendrovė „Navibulgar“, kuriai priklauso šis laivas, teigė, kad žala buvo padaryta netyčia ir kad laivo įgula, naviguodama itin prastomis oro sąlygomis, pastebėjo, jog kairysis jo inkaras, atrodo, vilkosi jūros dugnu.

Tuo metu Suomijos policija įtaria, kad naftos tanklaivis „Eagle S“, kuris gruodžio 25 dieną sugadino elektros kabelį „Estlink 2“ ir du kitus Suomiją ir Estiją jungiančius ryšių kabelius, yra Maskvos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant išvengti su karu susijusių sankcijų Rusijos naftos eksportui, dalis.

Suomijos institucijos sulaikė tanklaivį netrukus po to, kai jis išplaukė iš Rusijos uosto ir, matyt, vilkdamas inkarą nutraukė kabelius. Suomijos tyrėjai teigia, kad laivas jūros dugne paliko beveik 100 km ilgio inkaro pėdsaką.