Mokslo ir technologijų pasaulis

Vokietija turėtų gerokai padidinti savo išlaidas gynybai, interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vadovas mano, kad dabartinė tarptautinė situacija reikalauja, kad Europa parodytų didesnį įsipareigojimą ir pasirengimą gintis.

Rutte kreipėsi į Vokietiją griežtais žodžiais, teigdamas, kad Berlynas, nepaisant dabartinės paramos Ukrainai, turėtų padaryti daug daugiau.

„Vokietija turi didinti išlaidas gynybai, tai bus būtina“, – sakė jis. Jis pabrėžė, kad Vokietija, kaip viena stipriausių ekonomikų Europoje, gali ir turėtų aktyviau įsitraukti į ginklų gamybą.

NATO vadovas pažymėjo, kad Rusijos grėsmė yra reali ir reikalauja ryžtingų veiksmų. „Neturime kito pasirinkimo – turime ruoštis karui. Tai vienintelis būdas to išvengti“. Jis pridūrė, kad labai svarbūs bus bendri sąjungininkų veiksmai ir sąžiningas finansinės naštos pasidalijimas NATO.

Šiuo metu Berlynas gynybai išleidžia apie 2 procentus savo BVP, o tai atitinka NATO tikslus, tačiau Rutte pabrėžia, kad to gali nepakakti. „Turime investuoti daug daugiau nei 2 procentus BVP“, – sakė jis, ragindamas išlaidas padidinti iki 5 procentų BVP.

Rutte teigimu, Vokietija, turinti stiprią ginklų pramonę ir pažangias technologijas, turėtų sutelkti dėmesį į ginklų ir šaudmenų gamybos didinimą. 

„Mums reikia daugiau „Leopard 2“, daugiau naikintuvų F-35, daugiau ginklų visoje NATO teritorijoje“, – „Bild“ sakė Rutte.

Vienas iš pagrindinių Rutte iškeltų klausimų buvo JAV vaidmuo NATO. Jis pabrėžė, kad neįmanoma pasikliauti vien Vašingtono parama. 

„Turime sąžiningai pasidalyti pareigas, kad amerikiečiai už mus nemokėtų per daug, o mes – per mažai“, – sakė NATO vadovas.

Rutte perspėjo, kad ryžtingo NATO atsako nebuvimas gali paskatinti Rusiją tolesnei agresijai. „Jei Ukraina pralaimės, tai reikš taiką Rusijos okupacijos sąlygomis. Tai situacija, kuriai turime užkirsti kelią bet kokia kaina“. Jo teigimu, parama Ukrainai yra itin svarbi visos Europos saugumui.

Pastaraisiais metais Vokietijos politikai ne kartą ginčijosi dėl išlaidų gynybai didinimo. Jau 2022 m. kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie 100 milijardų eurų skyrimą Bundesvero modernizavimui, tačiau šios lėšos buvo vienkartinė parama ir neišsprendė ilgalaikės problemos.

2024 metų sausį žaliiesiems atstovaujantis ūkio ministras Robertas Habeckas pasiūlė išlaidas gynybai padidinti iki 3,5 proc. BVP, teigdamas, kad tai buvo būtina atgrasyti Rusiją. Tačiau Scholzas atmetė šį pasiūlymą, laikydamas jį nerealiu ir per brangiu.

Vokietijos vyriausybės laukia sunkus pasirinkimas – jei karinės išlaidos padidės virš 2 proc. BVP, reikės ženkliai apkarpyti kitus biudžeto sektorius, o tai kelia dalies visuomenės ir kai kurių politinių grupių pasipriešinimą.