175 000 ir auga! Beprotiška, ką karas privertė daryti Baltijos regiono gyventojus. Išsiskiria viena šalis (Infografikas)
|
Asociatyvi nuotr.
©CPL. D. J. Gonzales, Usmc (Public Domain) | https://nara.getarchive.net/media/a-convoy-of-m-998-series-multipurpose-wheeled-vehicles-proceeds-through-the-7ac076 Jų skaičius sparčiai auga. Rusijos karas prieš Ukrainą skatina Baltijos jūros šalių gyventojus griebtis ginklo. Apie tai rašo „Res Publica“, informuoja „Telegram“ kanalas „Forever For Freedom“. Beveik visose Baltijos regiono šalyse, prasidėjus Rusijos užkariavimo karui, pradėjo aktyviai kurtis savanorių sukarintos organizacijos. Iš visų regiono šalių panašių organizacijų trūksta tik Vokietijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse po Antrojo pasaulinio karo buvo įvesti apribojimai, pagal kuriuos piliečių karinius mokymus gali vykdyti tik kariuomenė. Vokietijoje nėra noro keisti šių taisyklių. Suomija panaikino apribojimus, tačiau gerai veikianti šalies gynybos sistema iš pradžių buvo sukurta kitaip nei Vokietijos. 2022 metais prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, likusiose Baltijos regiono šalyse smarkiai išaugo savanorių būriai, jie gavo papildomą finansinę paramą iš valstybės, gavo naujas užduotis. Šiuo metu panašiuose savanorių būriuose Baltijos jūros šalyse yra apie 175 000 savanorių, jų skaičius sparčiai auga. Estijos Gynybos lygos narių santykis su šalies gyventojų skaičiumi (2,2 proc.) gali būti geras pavyzdys kaimynams, kurio jie galėtų siekti. | ||||||
| ||||||
