Mokslo ir technologijų pasaulis

Paslaptingi įsibrovimai į karinių jūrų pajėgų bazes tapo norma.

Vokietija skambina pavojaus varpais, nes, kaip paaiškėjo, net jų karinis jūrų laivynas nėra saugus. Keistų sabotažų pasitaikydavo net ir gaminant naujus laivus, o paslaptingi įsibrovimai į karinių jūrų pajėgų bazes tapo norma. Pranešama, kad keli vienetai buvo apgadinti. Kariuomenei tenka pasikliauti net apsaugos įmonėmis.

Vokiečiai, garsėjantys savo tvarka ir sukuriantys įspūdį, kad viską kontroliuoja, turi rimtą problemą. Informaciją pateikė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Janas Christianas Kaackas, kuris įspėjo, kad Vokietijos laivyne situacija labai bloga.

Vokiečiai jaučiasi bejėgiai. Kažkas veržiasi į jų kariuomenę

Įspėjamieji viceadmirolo žodžiai buvo ištarti per Berlyne vykusias „Karinio jūrų laivyno derybas“, kuriose, be kita ko, buvo kalbama apie Vokietijos laivyno ateitį. Situacija, kaip teigia karininkas, kol kas neatrodo gera, o laivynui sunku stebėti savo dalinius, kurie tampa diversantų aukomis.

„Buvo padaryta žala, t. y. sabotažas, nukentėjo daugiau nei vienas padalinys“, – sakė viceadmirolas.

Vokietijos laivų statyklose buvo sustiprintos saugumo priemonės, kurios buvo išplėstos ir kitose karinio jūrų laivyno bazėse. Teigiama, kad ten nutiko ir keistų įvykių, tokių kaip įsilaužimai iš sausumos ir jūros. Viceadmirolo nuomone, tai nėra atsitiktiniai įvykiai.

„Jie mus išbando. Jie bando destabilizuoti mūsų visuomenę tiek nacionaliniu, tiek sąjunginiu lygmeniu. Ir jie tikriausiai kuria pagrindą vėlesnėms aktyvioms karinėms operacijoms“, – perspėjo karininkas.

Kaacko pranešimai atitinka platesnį vaizdą, nubrėžtą bendroje WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ ataskaitoje, kurioje aprašomi sabotažo veiksmai, įvykę Vokietijos „Blohb&Voss“ laivų statykloje. Auka tapo dar tik statoma korvetė „Enden“, o nežinomi kaltininkai į laivo varomąją sistemą įpylė kelis kilogramus metalo drožlių. Laimei, sabotažas buvo aptiktas prieš užvedant laivo variklį, kitaip būtų buvusi padaryta negrįžtama žala.

Vokietija mato kaltininką: Rusijos grėsmę

Nerimą keliantys pranešimai iš Vokietijos karinio jūrų laivyno bazių pasigirdo po to, kai šalis nuo 2022 metų suaktyvino savo veiklą Baltijos jūroje. Buvo padidintas kovinių padalinių parengties lygis, karinis jūrų laivynas netgi nusprendė steigti savo apsaugos įmones. Ir nors oficialiai niekas nebuvo sučiuptas, o atsakingi už pasikartojančius sabotažo veiksmus bei įsilaužimus į dalinius iki šiol nenustatyti, vokiečių viceadmirolas nepalieka iliuzijų, kam už tai reikėtų „padėkoti“.

„Didėjanti Rusijos grėsmė 2025-ųjų pradžioje yra aktualesnė nei prieš dvejus metus. Ekspertai ir žvalgybos agentūros sutaria, kad Rusija nuo 2029 metų galės siekti konflikto su NATO“, – sako Kaackas.

Kartu jis paskelbė, kad imsis reikiamų veiksmų Vokietijos kariniam jūrų laivyno saugumui užtikrinti, pripažindamas, kad Vokietija „neturi prarasti laiko“. Jis pažadėjo informuoti visuomenę apie padarinius.