Mokslo ir technologijų pasaulis

Švedijoje prasidėjo diskusijos apie būtinybę pradėti branduolinę programą – savo ar su Šiaurės šalimis – praneša Skandinavijos žiniasklaida. Taip yra dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas suabejojo JAV įsipareigojimu ginti Europos sąjungininkus.

Ar Švedija turėtų turėti savo branduolinę programą? Ar Šiaurės šalys turėtų sukurti bendrą branduolinį aljansą? – štai tokius klausimus pastarosiomis dienomis užduoda didžiausias Švedijos laikraštis „Dagens Nyheter“.

Diskusijos dėl branduolinių ginklų Švedijoje įsiplieskė po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų. Neseniai respublikonai sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, kuri kovoja su Rusijos invazija. Kai kurių Švedijos apžvalgininkų teigimu, dėl D. Trumpo politikos Europa netrukus gali netekti saugumo garantijų iš JAV, su kuriomis ją sieja NATO ryšiai.

„Todėl kyla klausimas, ar Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai nebeapsaugos Europos“, – pranešė Suomijos naujienų svetainė „Yle“.

Portalas cituoja saugumo eksperto Karlo Sörensono, Švedijos gynybos tyrimų agentūros programų direktoriaus, žodžius. „Niekur nebuvo jokių požymių, kad NATO branduolinis atgrasymas neveikia taip, kaip anksčiau, arba kad jis keičiasi“, – sakė Sörensonas.

NATO branduolinis atgrasymas (vadinamasis NATO branduolinis skėtis) yra susijęs su tuo, kad tam tikra šalis (pvz., Rusija) nedrįs atakuoti jokios NATO šalies branduoliniais ginklais, nes Aljansas galėtų į ją smogti tokiomis pat jėgomis. Kita vertus, NATO atgrasymo galia daugiausia priklauso nuo Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų.

Nors ekspertas nemato tokių pokyčių požymių, vis daugiau Europos lyderių svarsto, ar ateityje galima pasitikėti JAV branduoliniu atgrasymu. Taip yra dėl nenuspėjamos D. Trumpo politikos.

Diskusiją apie branduolinį ginklą, be kita ko, inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir  netrukus Vokietijos vadovu tapsiantis Friedrichas Merzas. Prancūzijos lyderis paskelbė, kad nori pradėti diskusiją dėl Prancūzijos branduolinio skėčio išplėtimo į kitas Europos šalis.

Vis dėlto Švedijos viešosiose diskusijose pasigirdo balsų, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas branduolinių ginklų srityje, kai šalys vadovaujasi rotacija, būtų vertas dėmesio. Tačiau Sörensonas mano, kad šios idėjos praktiškai neįmanoma įgyvendinti. Švedijos valdžios institucijos šiuo klausimu yra labai santūrios. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas apsiribojo teiginiu, kad branduolinio ginklo turėjimas Europai naudingas.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 1945-1972 m. Švedija tyliai kūrė savo atomines bombas – taigi ji turi šiek tiek patirties branduoliniuose reikaluose.

Pasak  Suomijos tarptautinių reikalų instituto branduolinių ginklų tyrinėtojo Jyri Lavikainen, iš kelių Europos šalių, kurios galėtų sukurti savo branduolinį ginklą, Švedija turėtų pranašumą šiuo atžvilgiu. „Švedija tikriausiai būtų greičiausia Europoje plėtodama savo branduolinę programą dėl ten tuo metu egzistavusios branduolinių ginklų programos“, – pabrėžė Lavikainenas.