Mokslo ir technologijų pasaulis

„Rusija gali pulti NATO jau rudenį“, – ši tezė, išsakyta vieno iš vokiečių istorikų, šalyje sukėlė diskusiją apie Maskvos keliamos grėsmės Europai realumą.

Geopolitiniai sukrėtimai, Jungtinių Valstijų ir Europos santykių pablogėjimas, nepaliaujamos Vladimiro Putino ambicijos sukelia nuolatinę ekspertų diskusiją apie galimas grėsmes. Labai drąsią tezę interviu „Bild“ iškėlė žinomas karo istorikas Sönke Neitzel iš Potsdamo universiteto. Jis sakė, kad Rusijos diktatorius „gali pulti NATO jau rudenį“.

Neitzel teigimu, tokiam scenarijui Vokietijos kariuomenė yra menkai pasiruošusi. Jis taip pat įvertino, kad Rusijos atakos prieš Aljansą tikimybė didėja.

„Matome, kad NATO savitarpio pagalbos išlyga tikriausiai nebegalios, bent jau JAV atveju. Putinas netrukus gali išbandyti Vakarus“, – sakė jis.

Istorikas sakė, kad vokiečiams ateinanti vasara „gali būti paskutinė taikos vasara“. Ši formuluotė, „deja, nebėra kažkas visiškai nerealaus“.

Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas taip pat perspėjo apie Putino ateities planus. „Greita karo Ukrainoje pabaiga leis Rusijai sutelkti savo energiją ten, kur jos iš tikrųjų nori. Tai yra Europoje“, – sakė jis.

Tačiau, kaip rašo „Der Westen“, ne kiekvienas ekpertas supranta „visą šitą šurmulį“. „Iš kur tokia visiška baimė ir panika?“, – klausė filosofas Richardas Davidas Prechtas, negalėdamas suprasti, kodėl Putinas šiuo metu keltų realią grėsmę Vakarams.

Prechtas atkreipė dėmesį į didžiulius nuostolius, kuriuos rusai patyrė kare su Ukraina. „Ar rusai dabar rimtai galvoja pradėti karą su NATO? Aš sakau tai su visišku įsitikinimu: tai pasaka“, – sakė jis.

Prechto teigimu, svarbiausia ateityje surengti „nusiginklavimo derybas“, kurios užtikrintų aukščiausią įmanomą saugumo lygį regione.

Europos Sąjunga ir atskiros šalys Rusiją taip pat pradeda suvokti kaip realią grėsmę. „Ar galėtumėte išgyventi 72 valandas?“, – taip vadinasi internetinis testas, kurio metu Suomijos piliečiai gali pasitikrinti, kaip jie yra pasirengę krizinėms situacijoms ar ginkluoto konflikto protrūkiui. Savo ruožtu Švedijoje prieš kelis mėnesius vyriausybė visiems namų ūkiams išsiuntė brošiūras su patarimais kaip elgtis karo atveju.

Šios kampanijos įkvėpė Europos Komisijos pristatytą „Pasirengimo karo krizėms strategiją“. „Sutvarkykime stogą, kol dar šviečia saulė“, – trečiadienį Briuselyje sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Roxana Minzatu, ragindama ES pakeisti savo požiūrį į saugumą.