Mokslo ir technologijų pasaulis

Visai įmanoma, jog vieną gražią dieną naftos telkiniai bus pakeisti melsvadumblių kolonijomis. Bent jau taip norėtų Kalifornijos universiteto Deivise (JAV) chemikai.

Asistuojantis chemijos profesorius Šota Atsumis (Shota Atsumi) taiko „sintetinę biologiją“, kad sukurtų ciano bakterijas, arba melsvadumblius, ore esantį anglies dioksidą paverčiančius į kompleksinius angliavandenilius. Šiam vyksmui energiją suteiktų saulės šviesa.

Ciano bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, kurie, kaip ir žalieji augalai, gali panaudoti saulės šviesą anglies dioksido ir vandens pavertimui į cukrų ir kitus angliavandenius.

JAV Energijos departamentas iškėlė tikslą iki 2025 metų ketvirtį pramonei reikalingų chemikalų išgauti iš biologinių procesų. Kaip teigia Š. Atsumis, dabar net 99 procentai žaliavos, reikalingos dažų, plastiko, trąšų, medikamentų ir kitų produktų gamybai, išgaunama iš naftos arba gamtinių dujų.

Nors kai kuriuos darinius, pavyzdžiui, biokurą, galima išgauti iš augalų, vis dėlto augalai auga per lėtai, be to, naudojant juos degalų gamybai užimami maisto produkcijai tinkami dirvonai.

Taigi, profesorius bando patobulinti ciano bakterijas, kad šios imtų išskirti chemines medžiagas, kurių natūraliai neišskiria. Itin kruopščiai analizuodama šių ir kitų organizmų genus, jo vadovaujama mokslininkų komanda atrinks dirbtines sintetines sekas, kurias perkels į gyvas ląsteles.

„Genus galime panaudoti kaip statybines dalis, užtikrinančias šias naujas funkcijas“, – prideda jis.